Jos neplanuoto vizito į Briuselį priežastis - už sveikatą ir maisto saugą atsakingo eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio pasiūlytas susitarimas su Rusija, kuris Lietuvoje jau sulaukė audringos reakcijos.

Pirmadienį taryboje buvo aptariama, kaip plėtojamos Europos Sąjungos rinkos, įskaitant ir sankcijų Rusijai pasekmes. Į posėdžio darbotvarkę įtrauktas ir V. Andriukaičio pateiktas pasiūlymas derėtis su Rusija.

„Mūsų pozicija yra tokia, kad negali būti jokių dvišalių susitarimų, klausimai turi būti sprendžiami vieningai, pavyzdžiui, visoms valstybėms nuimamas embargas ir leidžiamas eksportas į Rusiją arba nei vienai. Dvišalių susitarimų jokių būdu negali būti, nes tada didžiosios Europos valstybės bus partnerės, nes Rusijai jos yra naudingos, o mažesnės valstybės tokios galimybės neturės ir bus diskriminuojamos, kaip ir jų ūkininkai“, - DELFI kalbėjo V. Baltraitienė.

Pasak jos, eurokomisaro direktoratas negali rašyti laiškų šiuo klausimu, kol nėra bendro visų ES valstybių vadovų sprendimo.

Virginija Baltraitienė
„Tą poziciją mes išsakėme, Lenkija išvis labai griežtai pasisakė, klausdama, kas inicijavo šį laišką, bet iš komisaro atsakymo neišgirdome, tik patikinimą, kad jis irgi yra už ES vienybę ir solidarumą. Bet išsiųstas laiškas rodo ką kitą ir ten kalbama ne tik apie kiaulieną ir afrikinį marą, bet ir apie pieno ir mėsos produktus, aukštos kokybės delikatesinius produktus ar gaminius su geografine nuoroda“, - vardijo V. Baltraitienė.

Politikė sako nesuprantanti, kodėl toks laiškas buvo išsiųstas, nors V. Andriukaitis dėstė, kad laiškas yra techninis raštas.

„Mes matome, kad jis tikrai nėra tik techninis laiškas, jis derintas su komisaru nebuvo“, - sakė V. Baltraitienė.

Jau anksčiau Lietuvoje imta skambinti pavojaus varpais, kai tik buvo sužinota apie V. Andriukaičio pasiūlymą.

„Pasiektas diskriminacinis susitarimas su Rusija, pagal kurį Europos Sąjunga (ES) leis Kremliui pačiam nuspręsti, su kuriomis valstybėmis atgaivinti prekybą maisto produktais, o kurias valstybes palikti už borto“, - komentavo TS-LKD Šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

A. Ažubalis dėstė, kad Rusija tariamai atšaukia savo ligšiolinį politinį sprendimą neįsileisti ES produkcijos ir teigia, kad nuo šiol viskas priklausys nuo prekių kokybės, tačiau spręsti, kuri maisto produkcija yra kokybiška, galės vadovaudamasi ne universaliai kokybę patvirtinančiais ES sertifikatais, bet atskiru inspektavimu bei sprendimu.

„Europos Komisijos užkulisiuose pripažįstama, kad tokia mūsų komisaro politika leis Rusijai pamaloninti jos agresiją Ukrainoje ignoruojančias arba remiančias valstybes ir bausti tas, kurios laikosi vertybinės ir principinės politikos, - pastebėjo A. Ažubalis. - Natūralu, jog ES žiniasklaida, politikos ekspertai ir apžvalgininkai įvykį pripažįsta skandalu.“

DELFI skelbė, kad Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas Berlyno „Žaliosios savaitės“ parodoje žurnalistams teigė, kad Rusija gali panaikinti sankcijas kai kurioms ES valstybėms – Vokietijai, Italijai, Vengrijai ir kitoms.

Bandymų skaidyti Europą bus daugiau

Europos politikos centro vadovas Fabianas Zuleegas mano, kad Rusija nevengia vienai ar kitai Europos Sąjungos (ES) valstybei siūlyti susitarimų.

„Rusija, kaip ir kitose srityse, taip ir maisto, stengiasi suskaidyti Europos Sąjungos poziciją, tačiau Rusijos galios yra sąlyginai ribotos: ji pasirinko neimportuoti kai kurių produktų, tačiau tai kenkia ir Rusijai, o jos situacija dabar sudėtinga. Taigi, tai yra testas, kuris padės išsiaiškinti, kiek vieninga yra Europa“, - mano pašnekovas.

Pasak jo, Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis ir dabar pirmiausia siekia jas išspręsti, tad jos galia ekonominiais klausimais sumenko.

„Rusijos sprendimai turi įtakos tam, kiek yra maisto šalies parduotuvėse, - kalbėjo F. Zuleegas. - Rusija gali siūlyti ką nors vienai ar kitai valstybei, tačiau galiausiai, bent iki šiol, ES yra palyginti vieninga Rusijos klausimu. Ar ji tokia liks, pamatysime.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1515)