S.Kropas: neteisingi lūkesčiai, kad bankai privalo gelbėti verslą

„Lūkesčiai, kad bankai privalo gelbėti ekonomiką yra ne visiškai teisingi, nes bankininkystė yra toks pat verslas. Kartu jis atmeta ir pasigirstančius kaltinimus, kad bankai ekonomikos augimo stadijoje kreditus dalijo „į kairę ir į dešinę“.

Patirtis rodo, kad geriausia, kai bankai užsiima savo verslu ir jiems neužkraunamos papildomos makroekonominės ir socialinės funkcijos“, – ketvirtadienį susitikęs su žurnalistais sakė S. Kropas, pripažindamas, kad „pasaulyje spaudimas bankams yra pakankamai didelis“.

Jo teigimu, bankas yra atsakingas už indėlininkų pinigus ir negali rizikuoti skolindamas krizės ištiktiems verslams.

„Ar jūs skolintumėte savo pinigus neperspektyviam verslui?“ – klausė LBA prezidentas.

Kalbėdamas apie Vyriausybės priimtą verslo skatinimo planą S. Kropas tvirtino, kad bankai skolins tik tam verslui, kuris tenkins bankų keliamus rizikos reikalavimus.

„Verslas turės palyginus palankesnėmis sąlygomis priėjimą prie kreditinių išteklių, tačiau vertinant riziką, bus kredituojami tie projektai, kurių kredito rizika bus priimtina. Kartais gal 50-60 proc. valstybės rizikos prisiėmimas kai kuriems projektams gali būti nepriimtinas, nes bankai neturėtų būti verčiami vykdyti makroekonominės funkcijos. Jeigu vykdoma makroekonominė funkcija ekonomikos gaivinimas jis turi būti vykdomas viešųjų išteklių sąskaita, bet ne privačių pinigų sąskaita“, – atkreipė dėmesį jis.

S. Kropo teigimu, neteisinga kaltinti bankus dalijus paskolas ypač laisvai.

„Akivaizdu, kad ekonomikos augimo laikotarpiu paskolos auga ir kredito sąlygos tampa lengvesnės. Galima turbūt sakyti, kad sąlygos tam tikrų segmentų, ypač būsto kreditavimo buvo labai palankios. (...) Tačiau reikia pasakyti, kad bankai paskolas teikė laikydamiesi griežtai nustatytos tvarkos ir bankų būsto paskolų portfelis yra geriausios kokybės ir problemos bankų balansuose ateityje gali pasireikšti turbūt labiau iš verslo paskolų nei iš namų ūkių“, – kalbėjo S. Kropas.

Jis atkreipė dėmesį, kad „artėjant rinkimams daugėja įvairių mitų arba netikslių faktų apie bankininkystę“.

„Tai, mūsų supratimu, blogėjant situacijai ekonomikoje yra pakankamai žalinga, kadangi bet koks veiklos mitologizavimas ar procesų politizavimas sukelia problemų visiems. Politikams apsunkina gero sprendimo priėmimą, verslininkams, ypač regionuose, (darosi sunku – DELFI) susigaudyti situacijoje, kokia gi iš tikrųjų yra tikra informacija, piliečiams apsunkina sprendimų priėmimą savo namų ūkiuose“, – kalbėjo S. Kropas.

Kol nemažės šalies rizika, nemažės ir VILIBOR

Tarp dažniausiai minimų mitų jis įvardija teiginius, kad bankai didina VILIBOR (tarpbankinę paskolų palūkanų normą litais – DELFI) ir kelia paskolų kainą.

„Bankai tikrai to nenorėtų daryti, bankininkystei yra visuomet palankesnė aplinka mažesnės palūkanų normos, daugiau klientų, palankesnės kreditavimo sąlygos ir yra mažesnė rizika. Didėjančios palūkanos mažina klientų ratą ir suteikiamų paskolų, todėl bankai tikrai nėra tuo suinteresuoti“, – sakė LBA prezidentas.

Jo teigimu, VILIBOR susideda iš trijų dalių: šalies rizikos, kuri pastaruoju metu stipriai išaugo, bankų maržos ir kredito rizika.

„Kol šalies rizika nesumažės, visi pinigų indikatoriai turės išlikti tokie, kokie yra. Mano manymu, Lietuva šalies riziką galėtų sumažinti priėmusi visas ūkiui gaivinti reikalingas priemones ir nedidinti jos neapgalvotais veiksmais ir pasisakymais“, - tvirtino S. Kropas.

LBA prezidentas atmeta kaltinimus dėl esą į motininius užsienio bankus išvežamų pinigų. LBA duomenimis, Lietuvos komerciniai bankai iš savo motininių bankų pernai pasiskolino 14 mlrd. Lt.

„Daugelis didžiųjų bankų nėra išsimokėję dividendų nuo įsikūrime Lietuvoje, jie visi buvo kapitalizuojami ir naudojami pritraukti resursus“, – sakė S. Kropas.

DELFI primena, kad praėjusiąją savaitę Seime su bankų atstovais susitikę verslininkai skundėsi, kad kai kuriais atvejais paskolų palūkanos siekia ir 30 proc., dažnu atveju imant paskolą įmonei prašoma laiduoti ir jos savininko turtu.