aA
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas mano, kad nuostata, jog bankai turi gelbėti verslą yra neteisinga, nes „bankininkystė yra toks pat verslas kaip ir bet kuris kitas“.
S.Kropas: neteisingi lūkesčiai, kad bankai privalo gelbėti verslą
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
„Lūkesčiai, kad bankai privalo gelbėti ekonomiką yra ne visiškai teisingi, nes bankininkystė yra toks pat verslas. Kartu jis atmeta ir pasigirstančius kaltinimus, kad bankai ekonomikos augimo stadijoje kreditus dalijo „į kairę ir į dešinę“.

Patirtis rodo, kad geriausia, kai bankai užsiima savo verslu ir jiems neužkraunamos papildomos makroekonominės ir socialinės funkcijos“, – ketvirtadienį susitikęs su žurnalistais sakė S. Kropas, pripažindamas, kad „pasaulyje spaudimas bankams yra pakankamai didelis“.

Jo teigimu, bankas yra atsakingas už indėlininkų pinigus ir negali rizikuoti skolindamas krizės ištiktiems verslams.

„Ar jūs skolintumėte savo pinigus neperspektyviam verslui?“ – klausė LBA prezidentas.

Kalbėdamas apie Vyriausybės priimtą verslo skatinimo planą S. Kropas tvirtino, kad bankai skolins tik tam verslui, kuris tenkins bankų keliamus rizikos reikalavimus.

„Verslas turės palyginus palankesnėmis sąlygomis priėjimą prie kreditinių išteklių, tačiau vertinant riziką, bus kredituojami tie projektai, kurių kredito rizika bus priimtina. Kartais gal 50-60 proc. valstybės rizikos prisiėmimas kai kuriems projektams gali būti nepriimtinas, nes bankai neturėtų būti verčiami vykdyti makroekonominės funkcijos. Jeigu vykdoma makroekonominė funkcija ekonomikos gaivinimas jis turi būti vykdomas viešųjų išteklių sąskaita, bet ne privačių pinigų sąskaita“, – atkreipė dėmesį jis.

S. Kropo teigimu, neteisinga kaltinti bankus dalijus paskolas ypač laisvai.

„Akivaizdu, kad ekonomikos augimo laikotarpiu paskolos auga ir kredito sąlygos tampa lengvesnės. Galima turbūt sakyti, kad sąlygos tam tikrų segmentų, ypač būsto kreditavimo buvo labai palankios. (...) Tačiau reikia pasakyti, kad bankai paskolas teikė laikydamiesi griežtai nustatytos tvarkos ir bankų būsto paskolų portfelis yra geriausios kokybės ir problemos bankų balansuose ateityje gali pasireikšti turbūt labiau iš verslo paskolų nei iš namų ūkių“, – kalbėjo S. Kropas.

Jis atkreipė dėmesį, kad „artėjant rinkimams daugėja įvairių mitų arba netikslių faktų apie bankininkystę“.

„Tai, mūsų supratimu, blogėjant situacijai ekonomikoje yra pakankamai žalinga, kadangi bet koks veiklos mitologizavimas ar procesų politizavimas sukelia problemų visiems. Politikams apsunkina gero sprendimo priėmimą, verslininkams, ypač regionuose, (darosi sunku – DELFI) susigaudyti situacijoje, kokia gi iš tikrųjų yra tikra informacija, piliečiams apsunkina sprendimų priėmimą savo namų ūkiuose“, – kalbėjo S. Kropas.

Kol nemažės šalies rizika, nemažės ir VILIBOR

Tarp dažniausiai minimų mitų jis įvardija teiginius, kad bankai didina VILIBOR (tarpbankinę paskolų palūkanų normą litais – DELFI) ir kelia paskolų kainą.

„Bankai tikrai to nenorėtų daryti, bankininkystei yra visuomet palankesnė aplinka mažesnės palūkanų normos, daugiau klientų, palankesnės kreditavimo sąlygos ir yra mažesnė rizika. Didėjančios palūkanos mažina klientų ratą ir suteikiamų paskolų, todėl bankai tikrai nėra tuo suinteresuoti“, – sakė LBA prezidentas.

Jo teigimu, VILIBOR susideda iš trijų dalių: šalies rizikos, kuri pastaruoju metu stipriai išaugo, bankų maržos ir kredito rizika.

„Kol šalies rizika nesumažės, visi pinigų indikatoriai turės išlikti tokie, kokie yra. Mano manymu, Lietuva šalies riziką galėtų sumažinti priėmusi visas ūkiui gaivinti reikalingas priemones ir nedidinti jos neapgalvotais veiksmais ir pasisakymais“, - tvirtino S. Kropas.

LBA prezidentas atmeta kaltinimus dėl esą į motininius užsienio bankus išvežamų pinigų. LBA duomenimis, Lietuvos komerciniai bankai iš savo motininių bankų pernai pasiskolino 14 mlrd. Lt.

„Daugelis didžiųjų bankų nėra išsimokėję dividendų nuo įsikūrime Lietuvoje, jie visi buvo kapitalizuojami ir naudojami pritraukti resursus“, – sakė S. Kropas.

DELFI primena, kad praėjusiąją savaitę Seime su bankų atstovais susitikę verslininkai skundėsi, kad kai kuriais atvejais paskolų palūkanos siekia ir 30 proc., dažnu atveju imant paskolą įmonei prašoma laiduoti ir jos savininko turtu.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Delfi PliusEdgaras Savickas

Viena turtingiausių Lietuvos šeimų bando atsikratyti sąsajų su Rusija ir Baltarusija: vedamos derybos

Šiuo metu yra vedamos derybos su keliais potencialiais įmonių Baltarusijoje ir Kaliningrade...

Majauskas apie ekonomikos būklę, naujus mokesčius ir NPD santykį su MMA: tam tikrų pakeitimų tikrai reikia

Infliacija, planuojamos didinti bazinės palūkanų normos, nedarbo augimo rizika rodo, kad šie metai...

Verslo atstovai: Lietuva galėtų padėti kurti hipotekos sistemą Ukrainoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Lietuvos...

„Luminor“ išplatino 500 milijonų eurų vertės padengtųjų obligacijų emisiją

Bankas „Luminor“ užbaigė 500 mln. eurų vertės, 5 metų termino padengtųjų obligacijų...

Armonaitė: Lietuva galėtų sukurti Ukrainos atstatymo fondą papildyta

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant...

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Pajūrio draustinyje prabangų namą pasistačiusiems verslininkams – teismo kirtis: viskas krypsta vilos griovimo link

Viename gražiausių pajūrio draustinių ištaigingą namą pasistatę verslininkai sulaukė jau...

Delfi PliusEdgaras Savickas

Viena turtingiausių Lietuvos šeimų bando atsikratyti sąsajų su Rusija ir Baltarusija: vedamos derybos

Šiuo metu yra vedamos derybos su keliais potencialiais įmonių Baltarusijoje ir Kaliningrade...

Verslas PliusJorge Valero

Karas Ukrainoje paveikė visas ekonomikos sritis – ES ruošiasi audrai

Naujų energijos kainų šuolių, sparčiai kylančių maisto kainų ir su tuo susijusių socialinių...

Eksperimentas nustebino: važiuojant lėčiau pavyko sutaupyti, tačiau tokia strategija suveiks ne su visais automobiliais

Prasidėjus degalų kainų raliui vairuotojai dažniau atkreipia dėmesį į patarimus, kaip važiuoti...

Ispanijoje gyvenanti Aušra Burnienė: rudenį šios šalies kurortuose nusipirkti būstą gali būti neįmanoma dėl vienos priežasties papasakojo apie kainas (2)

Pilni lėktuvai lietuvių į Ispaniją leidžiasi ne tik atostogų, apstu ir norinčių čia susirasti...

Papildomų rezervų paieškose – Jokubaičio žvilgsnis į Eurolygos čempioną: svarbus kaip niekada specialiai „Delfi“ iš Belgrado

„Varginantis dalykas“, – taip „Barcelonos“ įžaidėjas Rokas Jokubaitis įvertino pirmoje...

Į Lietuvą plūstelės vasariška šiluma: kai kur termometrai pasieks net 25 laipsnius

Ketvirtadienio naktį aukšto slėgio sritis tols nuo Lietuvos. Atsisveikindama ji žada sausą,...

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Ką išduoda nauji Rusijos grasinimai kaimynėms: Kremlius sukūrė situaciją, kurios nebuvo šimtmečius (2)

Šios šalis taps priešėmis – tą minutę, kai jos taps NATO narėmis, imsimės žingsnių. Jei...

Putino diagnozė slepia ir svarbesnę informaciją: šito dar niekas garsiai nesako

Tikra ar išgalvota Rusijos prezidento Vladimiro Putino sunki liga neabejotinai lems ir karo...