Skola ne žaizda – neužgis, moko liaudies išmintis. O daugiau nei 9 tūkst. eurų per išperkamąją nuomą, alimentus ir kitus reikalus prasiskolinęs panevėžietis Virgis įsitikinęs, kad antstoliai savo pareiga laiko ant tos gyvos opos dar ir druskos užpilti.

„Žinot, koks tas gyvenimas. Mano bėdos prasidėjo dar nuo 2000-ųjų, kai ėmė kauptis nesumokėtos įmokos už lizingą, alimentai vaikams iš pirmosios santuokos. Devynerius metus sunkiai sirgau, negalėjau dirbti, buvau kaip gyvas lavonas ir mano situacija dar labiau pablogėjo. Dabar nebežinau, kaip ir viso to išsikapstyti“, – nuogąstavo skolose paskendęs V. Valentinavičius.

Subyrėjus pirmajai šeimai, nelaimėlis sukūrė antrąją ir atsikratyti praeities uodegų tapo dar sunkiau. Vyresnieji vaikai jau suaugo ir tėvas nesupranta, kodėl vis dar turėtų grąžinti iš jiems priteistų alimentų susikaupusias skolas.

„Turiu mažų vaikų su antra žmona, kodėl dabar reikia juos skriausti“, – savo tėviškų pareigų gynėsi panevėžietis.

Aštuoniolika metų kauptų skolų vyras iš savo kišenės pats nebesistengia sumažinti – tam antstoliai jau priteisė dalį jo atlyginimo. Todėl įsidarbinęs puse etato, geriau atlyginamų pareigų jis ir nebeieško, nes žino būsiąs dar labiau apkarpytas teismo įgaliotų vykdytojų. O be to, sunkiau dirbti esą neleidžia sveikata.

„Galima būtų sakyti, kad reikia ieškoti geresnio uždarbio. Bet kas iš to – viską atims antstoliai, o aš galiu ir vėl sunkiai susirgti. Net ir tada, kai liga mane buvo paklupdžiusi, niekas nesigailėjo – antstoliai siūlė gyvam lįst į žemę, bet skolą liepė grąžinti“, – skundėsi V. Valentinavičius.

Negali išregistruoti

Dėl sudėtingos finansinės situacijos ir geresnio automobilio skolininkas neperka. Tačiau, pasirodo, ir sena pigi transporto priemonė tokiems asmenims gali atnešti nemažai rūpesčių. Žiemą už šimtą eurų seną kledarą įsigijusiam pašnekovui kilo grėsmė atsidurti ne tik antstolių kontoroje, bet ir prokuratūroje.

„Viskas buvo gerai, kol „Regitra“ automobilius savaime išregistruodavo, kai baigdavosi jų techninė apžiūra ar draudimas. Pavažinėdavau mašina už šimtą eurų, kol ji sugriūdavo, ir atiduodavau metalo laužui“, – paskutinę savo problemą ėmė aiškinti skolininkas.

Tačiau pasikeitus tvarkai, automobilį „Regitroje“ iš įskaitos vėl privalo išregistruoti pats savininkas. O kaip V. Valentinavičius tokį turtą išregistruos, jei jį už skolas areštavo antstoliai. Laikyti tokius ratus jam taip pat neparanku, nes prašant valstybės pašalpų jo šeima faktiškai nėra beturtė.

Pasiūlė Virginijus atvažinėtą automobilį pasiimti antstoliams už skolas.

„Nuvažiavau ir paklausiau, kur jiems pastatyti areštuotą automobilį. Išregistruoti jo negaliu, parduoti irgi ne. Tačiau antstoliams reikia skolos, o ne mašinos. Kol negrąžinsiu pinigų, automobilis bus areštuotas“, – pasakojo skolininkas.

Nusprendė vyras sunaikinti areštuotą automobilį ir tokiu būdu jį išregistruoti. Tačiau ir su metalų supirkėjų pažyma panevėžietis nepasiekė savo tikslo – „Regitra“ nepanaikino nebeegzistuojančios mašinos duomenų.

„Tai dabar išeina panašiai, kad žmogus mirė, o kažkas su jo pasu vaikšto – mašinos nebėra, bet pas antstolius ir „Regitroje“ ji vis tiek yra. Kaip man jos atsikratyti? Net ir už parduotą metalą (gavo 183 eurus) aš tų skolų negrąžinsiu, kad man mašiną nurašytų, juk ji buvo bevertė“, – už galvos griebėsi priremtas V. Valentinavičius.

Gal yra kitų aplinkybių?

VĮ „Regitra“ atstovė žiniasklaidai Ingrida Kuorytė paaiškino, kad norint išregistruoti transporto priemonę, „Regitroje“ reikia pateikti sunaikinimo pažymėjimą. Jį išduoda eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytoja. Kai dėl tam tikrų priežasčių automobilio savininkas negali gauti sunaikinimo pažymėjimo, reikia pateikti prašymą arba, kitaip tariant, paaiškinimą raštu apie tokio dokumento nepateikimo priežastis.

Išregistravus sunaikintą automobilį „Regitros“ darbuotojas, pasak I.Kuorytės, informuoja areštą skyrusią įstaigą apie pasikeitusį transporto priemonės statusą. Jei areštas nepanaikinamas, anot jos, vadinasi, šioje situacijoje yra daugiau tai padaryti neleidžiančių aplinkybių.

Gresia baudžiamoji atsakomybė

Areštą senam V. Valentinavičiaus automobiliui skyrė M. Alšausko kontora. Čia kabo 416 eurų minėto asmens skola, kurios jis nepadengia nuo 2010 metų. Už ją antstolis Marius Alšauskas ir areštavo skolininko mašiną.

Pasak pašnekovo, V. Valentinavičiaus skolų pas jį daugiau atplaukė ir 2012 bei šiais metais.

„Dėl šio piliečio įsiskolinimų jo istorijoje vykdytos 48 bylos, 16 jų iki šiol vis dar aktyvios. Be manęs, su jo skolomis dirba dar ne vienas antstolis“, – aiškino M. Alšauskas.

Sužinojęs, kad jo areštuotas automobilis virto metalo krūva, antstolis patikino, kad tai skolininkui gresia baudžiamąja atsakomybe – jis esą sunaikino nebe savo turtą. Dėl to antstolio kontora turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Ar taip ir padarys, dar nežino.

Neįveikiamų skolininkų, pasak pašnekovo, nėra. Skola neužgyja, o jų „išmušinėtojai“ esą turi nemažai būdų atgauti pinigus.

„Vieni iš paskutiniųjų stengiasi grąžinti skolas, kitų iš karto neįveiksi. Bet ateis laikas, kai bus įvykdytas teisingumas – jei ne tą dieną, tai pensija vis tiek kada nors pasibels. Senaties čia nėra“, – sakė antstolis.

Dalis skolininkų, anot jo, piktybiškai vengia atsikratyti savo įsipareigojimų. V. Valentinavičius, teismo vykdytojo teigimu, vienas tokių. Šis vyras esą jo kontoroje elgiasi agresyviai ir nemandagiai.

Per metus į M. Alšausko kontorą ateina apie 2000 naujų skolų. Pusė jų, pašnekovo žodžiais, paprastai išieškomos.