Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka, įtvirtinanti, kad „neliečiama“ kiekvieno skolininko suma sudarys mažiausiai 267 eurus. Iki tol būdavo nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), ji galėjo būti ir mažesnė, ir didesnė. Dabar gi neišieškoma suma turi siekti bent minėtą minimumą, bet gali būti ir didesnė.
Problemos esmė: darant sistemų atnaujinimą dalis skolininkų pasitiko liepos mėnesį be anksčiau jiems nustatytų didesnių LDS, o tik su 267 eurais – kai kuriuose bankuose anuliuotos ankstesnės LDS, taigi, jos neperkeltos į liepą. Dabar bandoma spręsti, kaip grąžinti per klaidą nurašytas didesnes sumas.
Lietuvos antstolių rūmai internete įvardijo situaciją kaip suirutę, kurią lėmė kai kurie bankai, esą „pramiegoję“ valandas, kai reikėjo užfiksuoti skolingų asmenų sąskaitose nustatytas LDS.
„Rezultatas: šokas visiems savo pinigais negalintiems pasinaudoti žmonėms ir papildomų darbų lavina antstolių kontoroms. Žmonių pasipiktinimą galima suprasti. Bet antstolių padėties suprasti niekas nenori. Antstolių kontorų žmonės jau antra savaitė priversti ne tik suktis kosminiais tempais, bet ir klausytis nepelnytų klientų priekaištų ir keiksmų“, – rašoma pranešime.
Antstolių rūmų prezidiumo narys Vitalis Milevičius „Delfi“ pakomentavo situaciją plačiau.
„Pavyzdžiui, žmogus gauna atlyginimą 1000 eurų į rankas, ir praktiškai visose bylose buvo nustatytos nenurašomos sumos, jos buvo, be abejo, didesnės negu 267 eurai, ir problemų nekildavo. Tiesiog žmogui pervedamos lėšos, atlyginimas ar pašalpa ir nebūdavo nuskaitoma (...).
Antstoliai nedalyvavo sistemos pakeitime, čia Registrų centras tvarkė techninę pusę ir bankai. Ir sakėme, ar tikrai nekils problemų dėl mūsų šitų nustatytų sumų, ar jūs tvarkingai jas perkelsite? Buvo užgarantuota, kad nuo liepos 1 dienos jokių problemų nematoma, sistema pradės veikti“, – kontekstą nusakė V. Milevičius.
Jo teigimu, realybė yra visai kitokia, ir dabar žmogus, pavyzdžiui, turėjęs neišieškomą tūkstantį eurų teturi tuos minimalius 267 eurus, o „kas yra viršaus, nukeliavo pas antstolius“. V. Milevičius sako, kad antstoliai būtų pasirengę grąžinti pinigus, bet nėra garantuoti, kad šie atsispindės sistemoje.
„Visa bėda, kad automatiškai šito padaryti negalime: reikėtų kelti tūkstančius bylų ir fiziškai verstis bylą ir žiūrėti, kokio dydžio nustatyta, kokiu pagrindu žmogui nustatyta (LDS – red.). Čia yra problema“, – kalbėjo V. Milevičius.
Registrų centras komentuoja, kad įgyvendinant teisės aktų pakeitimus modernizavo savo tvarkomas Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), Antstolių informacinę sistemą (AIS) ir Turto arešto aktų registrą (TAAR).
„Aprašoma situacija, tikėtina, atsitiko dėl to, kad bankas, kuriame yra skolininko sąskaita, nesuformavo LDS, o PLAIS (sistema) skolą nurašė automatiškai. (...) Nukentėjusiems bankų klientams siūlome kreiptis į nurodymų teikėją ir prašyti grąžinti sumas, kurios neturėjo būti nuskaičiuotos“, – komentuoja Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Lietuvos Antstolių rūmai viešame feisbuko įraše pateikia dviejų bankų kreipimusis į antstolius:
SEB atstovai pranešė, kad „bankas, panaikinęs LDS, į PLAIS perdavė skolininkų sąskaitų likučius, neįvertinęs iki 2022 06 30 galiojusios LDS“.
„Luminor“ Lietuvos skyrius teigė, kad „per PLAIS sistemą jums išsiuntė netikslius duomenis apie klientų sąskaitų likučius, tai yra, duomenys buvo pateikti neįvertinus laisvai disponuojamos sumos“.
Bankų vardu komentarą teikianti Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Delfi“ teigė, kad gyventojus iš anksto perspėjo, jog liepos 1-2 dienomis atliekant sistemų atnaujinimo darbus galimi trumpalaikiai trikdžiai.
„Modernizuojant sistemą pasitaikė trikdžių, daugiausia nulemtų to, kad pagal Registrų centro migravimo planą nebuvo užtikrinamas sklandus ir greitas perėjimas nuo laisvai disponuojamos sumos (LDS, galiojusios iki liepos 1 dienos) į neišieškomą sumą (NS, kuri turėjo įsigalioti liepos 1 dieną), dėl ko bankai turėjo apriboti LDS galiojimą liepos 1 dieną, tam, kad iki NS gavimo skolininkai nepanaudotų lėšų daugiau, negu priklauso“, – rašoma komentare.
Pasak asociacijos, panaikinus LDS iš kai kurių skolininkų sąskaitų buvo nurašyta daugiau lėšų, nei turėjo būti, ir pervesta priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms.
„Apie susidariusią situaciją bankai informavo antstolius, jų buvo prašoma nepaskirstyti nuskaičiuotų sumų iki informacijos patikslinimo. Išanalizavus, kam nuo sąskaitų nuskaičiuota per daug lėšų, informacija perduota antstoliams ir kitoms institucijoms“, – aiškina asociacija.
M. Samkus savo ruožtu tikina, kad PLAIS modernizavimas iš techninės pusės praėjo be trikdžių. Sistemos diegimo planas suderintas su visomis suinteresuotomis grupėmis: sistemos valdytoju Teisingumo ministerija ir sistemos naudotojais – kredito įstaigomis ir nurodymų teikėjais (VMI, „Sodra“, antstoliais).
„Pagal planą buvo numatyta, kad iki liepos 1 dienos 16 val. sistema veikia įprasta tvarka, tai yra, jei antstolis, VMI ar kitas nurodymų teikėjas nustatydavo laisvai disponuojamą sumą, ta suma ir buvo perduodama bankams. Liepos 1 dieną (penktadienį) 16 val. sistemos veikla buvo sustabdyta ir pradėti diegimo darbai.
Liepos 1 dieną paaiškėjo, kad dvi kredito įstaigos (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir SEB bankas) apskritai panaikino savo sistemose įrašytas laisvai disponuojamas sumas ir į PLAIS pateikė klientų sąskaitų likučius, neatskaičiavę asmeniui nustatytos laisvai disponuojamos sumos“, – komentavo M. Samkus.
Jis pažymėjo, kad kai kurios kitos kredito įstaigos neleido skolininkams naudoti lėšų įskaitant ir laisvai disponuojamas sumas, tačiau į PLAIS pateikė teisingus sąskaitos likučius.
PLAIS esą automatiškai nurašo ir skirsto kredito įstaigų pateiktas sumas. Sistema nežinanti ir negalinti žinoti, kiek asmuo turi pinigų banko sąskaitoje. Sistema tik žinanti, kiek asmuo turi skolų. Šias skolas galima nurašyti nuo tų sąskaitos likučių, kuriuos pateikia kredito įstaiga.
„Jei visi bankai būtų tinkamai apriboję laisvai disponuojamas sumas ir į PLAIS būtų pateikę teisingus likučius, bankų klientai nebūtų patyrę nepatogumų. Tuomet visiems skolininkams nustatytos laisvai disponuojamos sumos būtų likusios kredito įstaigoje, o sistema būtų nurašiusi skolą nuo teisingo likučio.
Visos kredito įstaigos, išskyrus minėtas dvi, visus reikalingus veiksmus, susijusius su PLAIS modernizavimu, iš savo pusės atliko laiku ir tinkamai”, – teigia M. Samkus.
V. Milevičius sako įtariantis, kad tai yra ne dviejų bankų problema.
„Mes kol kas esame gavę raštus tik iš dviejų bankų, kurie, pavadinkime taip, prisipažino, nurodė „mes neperkėlėme jūsų nustatytų dydžių“. Bet jau darbuotojai pastebi, kad pinigai pradeda įkristi ir iš kitų bankų, ne tik iš tų dviejų, kurie nurodė“, – sakė jis.
Anot V. Milevičiaus, neaišku ir dėl kompensavimo: kai antstolis turi mokėti už pavedimus, kyla „klausimas, kas turi atlyginti tuos padarytus nuostolius“.
LBA, paklausta, ar numatoma kokių nors kompensacijų, pažymi, kad apie tai nėra kalbama, „nes problemos ne dėl bankų veiklos“, o „kai kuriais atvejais lemiamos reikšmės turėjo Registrų centro duomenų perdavimas“.
Pašnekovai negalėjo konkrečiai įvardyti problemos masto, tai yra, kiek paveikta žmonių. Tačiau V. Milevičiaus teigimu, besikreipiančiųjų žmonių skaičius nemenkas.
„Žmonės tikrai piktinasi ir jie teisingai piktinasi: aš gi pateikiau tau, antstoli, visus dokumentus, tu turi visus įrodymus, kad į šitą sąskaitą pervedamas man atlyginimas, o dabar paėmei ir nusirašei“, – skolininkų poziciją pristatė specialistas.
Pasak jo, jeigu bankai ir Registrų centras įsivaizduoja, kad antstoliai dabar gali fiziškai peržiūrėti dešimtis tūkstančių bylų ir nustatytus dydžius, – tai yra nerealu.
„Praktiškai mes galime tik tada, kai gauname skundą iš žmogaus, matome, kad įkrenta pinigai, tada keliamės bylą ir žiūrime. O rinktis tas bylas, tai tada turėtų visos kontoros užsidaryti ir darbuotojai nežinia, kiek dirbti, kad atstatytų duomenis“, – aiškino V. Milevičius.
„Prasidės pašalpų mokėjimai, atlyginimų mokėjimai, tai žymiai tas srautas padidės. Jeigu dabar per dieną gauname 20-30 pasipiktinusiųjų skambučių, tai aš bijau, kad per savaitę ar dvi gali būti ir 200-300 žmonių per dieną“, – pridūrė jis.
Specialistas žadėjo, kad pagal galimybes antstoliai stengsis grąžinti lėšas žmonėms kaip įmanoma greičiau.
Registrų centras birželio pabaigoje informavo, kad nuo liepos bus užtikrinta didesnė skolininkų apsauga, nes jų sąskaitose atsiranda nuo išieškojimo apsaugota minimali lėšų suma.
PLAIS – tai automatiškai veikianti informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms (VMI, „Sodrai“, antstoliams, Muitinės departamentui), vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus, praneša Registrų centras.
Jo teigimu, modernizavus PLAIS, dabar sistema automatiškai nustato minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) neišieškomą sumą ir perduoda šią informaciją kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms, kai tik nurodymų teikėjai pradės vykdyti išieškojimą iš skolininko.
Būtent tokio dydžio suma yra nustatyta kiekvieno skolininko fizinio asmens sąskaitoje ir antstoliai ar kitos išieškojimą vykdančios institucijos galės nurašyti tik tokias lėšas, kurios viršys MVPD (šiuo metu – 267 eurus) ar didesnę skolininkui nustatytą NS.
Kaip minėta, iki šiol skolininkams būdavo nustatoma LDS, kurią skolininko prašymu jo sąskaitoje nustatydavo nurodymų teikėjai. O kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos kiekvieno mėnesio pradžioje savo sistemose suformuodavo LDS, kurios buvo paliekamos disponuoti skolininkams.
Nuo PLAIS veikimo pradžios iš skolininkų išieškota suma siekia beveik 2 mlrd. eurų, o vien tik per praėjusius metus pasitelkus sistemą kreditoriams grąžinta apie 300 mln. eurų skolų.
Lietuvos antstolių rūmų įrašas:
