Anot įmonės, Lietuvos institucijos siekia eliminuoti „Skinest“ grupės įmones „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ iš rinkos, o tai pažeidžia pamatines ES teisės normas.
„Tokiomis priemonėmis yra vykdomas protekcionizmas nacionalinių subjektų naudai, kadangi kiekvienu atveju „Skinest“ įmonių pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų įprastai yra naudingas nacionaliniams viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams, tarp jų – ir „Lietuvos geležinkelių“ dukterinėms įmonėms“, – pranešime sakė „Skinest Baltija“ vadovas Valdas Rasimas.
Pasak jo, Lietuvoje taikoma strateginių įmonių būsimų sandorių patikrinimo sistema dar 2012 metais susilaukė Europos Komisijos dėmesio kaip galimai pažeidžianti kapitalo judėjimo laisvę.
„Tokia tvarka sukuria objektyvaus vertinimo ir civilizuoto problemos sprendimo iliuziją, tačiau tai yra mirties nuosprendis bet kuriai neigiamą Vyriausybės komisijos sprendimą gavusiai įmonei“, – pabrėžė V. Rasimas.
Iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų „Skinest“ grupė faktiškai buvo pašalinta pernai, strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyriausybinei komisijai ir Vyriausybei neleidus „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarčių su įmone.
Vyriausybė pernai birželį nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Šią išvadą „Skinest“ buvo apskundusi Lietuvos teismams, tačiau jie šiemet galutinai pripažino, kad Vyriausybės veiksmai buvo teisėti.
„Skinest“ rugpjūtį Europos Komisijai apskundė ir „Lietuvos geležinkelius“, nes šie savo antrinių įmonių „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centro (GTC) ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo (VLRD) konkursus skelbia neviešai, be to, „Skinest“ įtaria galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.