Gedimas aptiktas jūros dugne nutiestame kabelyje „C-Lion1“, teigiama operatoriaus „Cinia“ pranešime.
„Dėl šio gedimo neveikia kabeliu „C-Lion1“ teikiamos paslaugos. Gedimo priežastis šiuo metu nustatinėjama“, – nurodė bendrovė.
Vienas bendrovės „Cinia“ atstovas, kurio žodžius cituoja suomių žiniasklaida, pridūrė, kad „visos pluošto jungtis yra nukirstos“.
„Šiuo metu nėra galimybių įvertinti, kodėl trūko kabelis, tačiau tokie kabeliai be išorinio poveikio šiuose vandenyse nenutrūksta“, – pasakė operatoriaus atstovas.
Tačiau interneto ryšys dėl to nenukentėjo, pranešė Suomijos susisiekimo agentūros „Traficom“ kibernetinio saugumo centro vadovas Samulis Bergstromas.
„Laimei, Suomiją su užsieniu jungia keli duomenų kabeliai, todėl vieno iš jų gedimas interneto ryšiui įtakos neturės“, – S. Bergstromo žodžius cituoja transliuotojas „Yle“.
Paprašyta pakomentuoti šį įvykį, Vokietijos vyriausybė atsisakė tą padaryti.
1 172 kilometrų ilgio optinio pluošto kabelis ryšį tarp Helsinkio ir Rostoko Vokietijoje užtikrina nuo 2016 m.
2023 m. spalį teko uždaryti Suomiją ir Estiją jungiantį jūros dugne įrengtą dujotiekį, kurį apgadino Kinijos krovininio laivo inkaras.
Po to, kai 2022 m. prasidėjo rusų invazija Ukrainoje, Suomija ėmė intensyviau stebėti, kas vyksta Baltijos jūroje.
Ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos – taip pat pažeistas
Bendrovės „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos.
„Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė A. Šemeškevičius.
Anot jo, interneto ryšį į Lietuvą „Telia“ perduoda trimis kabeliais, taigi, interneto pralaidumas dėl incidento buvo sumažėjęs trečdaliu. Pasak A. Šemeškevičiaus, ryšys vartotojams atkurtas apeinant gedimą
Kaip skelbia portalas lrt.lt, tuo metu dėl povandeninio telekomunikacijų kabelio gedimo duomenų perdavimas visiškai nutrūko tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1200 kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.
Vokietija ir Suomija dėl nukirsto kabelio įspėja apie „hibridinį karą“
Vokietija ir Suomija pirmadienį pradėjo tyrimą po to, kai buvo nukirstas šias šalis jungiantis povandeninis kabelis, ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija.
Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jiems „didelį susirūpinimą“ kelia tai, jog buvo nutraukta telekomunikacijų jungtis, einanti per Baltijos jūrą, kurioje įtampa auga nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Tai, kad toks incidentas iš karto kelia įtarimų dėl tyčinės žalos, iškalbingai byloja apie mūsų laikus“, – sakė jie.
„Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas.“
„Mūsų bendros infrastruktūros apsauga gyvybiškai svarbi mūsų saugumui“, – pridūrė jie.
Suomijos tinklo operatorius „Cinia“ anksčiau pranešė, kad kabelis tarp Suomijos ir Vokietijos, kurios abi yra NATO karinio aljanso narės, dėl nežinomų priežasčių buvo nukirstas.
Pažeidimas buvo aptiktas povandeniniame kabelyje „C-Lion1“, teigiama „Cinia“ pareiškime. Neveikia visos kabeliu teikiamos paslaugos.
Suomijos žiniasklaidos cituojamas „Cinia“ atstovas spaudai pridūrė, kad „buvo nutrauktos visos kabelyje esančios šviesolaidinės jungtys“.
„Kol kas negalime įvardyti kabelio nutrūkimo priežasties, tačiau tokio pobūdžio nutrūkimai šiuose vandenyse be išorinio poveikio nevyksta“, – teigė atstovas spaudai.
Visgi interneto tiekimas nesutriko, pranešė Suomijos transporto ir ryšių agentūros („Traficom“) Kibernetinio saugumo centro vadovas Samuli Bergstromas.
„Laimei, Suomiją su užsieniu jungia keli duomenų perdavimo kabeliai, todėl vieno kabelio gedimas neturės įtakos interneto srautui“, – S. Bergstromo žodžius pacitavo transliuotojas „Yle“.
1 172 kilometrų ilgio šviesolaidiniu kabeliu nuo 2016 m. tiekiamas internetas tarp Helsinkio ir Vokietijos Rostoko.
Praėjusį mėnesį NATO Rostoke atidarė naują karinio jūrų laivyno bazę, iš kurios bus koordinuojamos karinio aljanso narių pajėgos Baltijos jūroje.
Kitą dieną po bazės atidarymo Rusija iškvietė į Maskvą Vokietijos ambasadorių, protestuodama prieš naują karinio jūrų laivyno centrą.
Maskva centrą pavadino „grubiu“ 1990-ųjų sutarties dėl Vokietijos suvienijimo „pažeidimu“: sutartyje teigiama, kad toje teritorijoje nebus dislokuojamos jokios užsienio ginkluotosios pajėgos. Berlynas šį teiginį paneigė.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą pasitaikė atvejų, liudijančių padidėjusią įtampą Baltijos regione.
Pavyzdžiui, 2022 m. rugsėjo mėnesį povandeninių sprogimų serija pažeidė „Nord Stream“ vamzdynus, kuriais po vandeniu į Europą buvo tiekiamos rusiškos dujos.