Susitarime bus išdėstyta, kaip šių dviejų regionų šalys atlieka testavimą nepalankiomis sąlygomis, šalys privalės keistis tarpusavyje finansine informacija ir pateikti krizės valdymo procedūrų sąrašą, atsakydama į klausimus elektroniniame laiške nurodė Estijos finansų ministerijos atstovė Katrin Reimann. Finansų ministerijos, finansų reguliavimo institucijos ir centriniai bankai pasirašys susitarimą „per ateinančias savaites“, – teigia ji.
Švedijos centrinis bankas, kurio pagrindiniai kreditoriai yra Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, jau turi įstatymą, leidžiantį suteikti Baltijos šalims kreditus, skirtus pinigų politikos ir valiutos palaikymui.
Reikalingi platesni susitarimai, kadangi „stipri krizė“ Baltijos regione būtų „nuostolinga Švedijos ekonominei plėtrai“, – vasario 2 d. teigė „Riksbank“ banko valdytojas Stefanas Ingvesas. „Riksbank“ apskaičiavimu, šiemet „Swedbank AB“, SEB AB ir „Nordea Bank AB“ patirs 3,7 milijardo dolerių (9,2 mlrd. Lt) nuostolių dėl Baltijos šalių.
S. Ingvesas taip pat paragino naudoti „griežtesnes“ šalių tarpusavio taisykles. „Riksbank“ apskaičiavimu, bendros Švedijos bankų Baltijos regionui suteiktos paskolos sudaro maždaug 55 milijardus dolerių (136 mlrd. Lt), 80 proc. iš jų suteiktos eurais.
