Kaip jau pranešta, policija įvardijo, kad klastotos ne tik traškučių ar sausainių galiojimo datos, bet parduoti ir nebetinkami vartoti šaldyti mėsos gaminiai ar konservai. Iš viso įtariami 29 žmonės ir 5 įmonės.
Teisėsauga įvardino tik vieną prekybos tinklą, kur buvo prekiaujama produktais, – „Sale“, iš viso produktai tiekti septynioms dešimtims parduotuvių įvairiose Lietuvos miestuose. Paminėta, kad į didžiųjų prekybos tinklų parduotuves pasibaigę produktai patekti neturėjo.
VMVT: vis dar vyksta patikrinimai
VMVT atstovė „Delfi“ patikino, kad policijos prašymu įmonių pavadinimai kol kas atskleisti nebus.
„Šiuo metu įvardinta tik viena įmonė, kurioje atlikti visi procesiniai veiksmai, kad būtų galima ją viešinti, o visose kitose įmonėse kol kas vyksta tyrimas.
Įmonės turi ne po vieną prekybos tašką, viename kažkas atrasta, kitame – ne, kol kas negalime jų įvardinti, tačiau visa ta produkcija pašalinta iš rinkos. Vis dar vyksta patikros fizinėse parduotuvėse, sandėliuose, todėl informacija kintanti“, – sakė atstovė.
Ji patikino, kad įmonių pavadinimai gali būti paviešinti greitu metu.
„Daugiau priklauso nuo kriminalinės policijos veiksmų“, – sakė ji.
Dundulis: tai – nusižengimas
„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis akcentavo, kad situacija tik parodo, kaip galėtų būti Lietuvoje priėmus vieną įstatymą, apie kurį šiuo metu verda diskusijos.
„Dabar diskutuojama apie įstatymą, kai bus galima pardavinėti pasibaigusio galiojimo maisto produktus ir dabar matome tai, į ką viskas gali išvirsti. Aš pasisakiau prieš, o dabar pasisakau ypač kategoriškai prieš, kad įstatymas būtų priimtas.
Kas garantuos, kad Lietuva nebūtų užversta iš kitų šalių atvežtais produktais su pasibaigusiu galiojimu“, – svarstė D. Dundulis.
„Delfi“ primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siekdama sumažinti Lietuvoje išmetamo maisto kiekį, siūlo leisti parduotuvėse pardavinėti maisto produktus, kurie ženklinami žyma „geriausia iki“, pasibaigus joje nurodytam terminui.
D. Dundulis tikino, kad „Norfa“ besibaigiančio galiojimo produktus atiduoda labdaros organizacijoms.
„Juk jei mums tikslas būtų pasipelnyti, mes to nedarytume.
Žinoma, 100 proc. negaliu garantuoti, kad nė vienas produktas per klaidą nepasilieka lentynose, nes peržiūrėti viską, galiojimo datas, yra sudėtingas darbas. Būna klaidų, neegzistuoja nė vienas tinklas Lietuvoje, kad nerastumėte pasibaigusio galiojimo produktų“, – sakė vadovas, tačiau pabrėžė, kad tokios klaidos – žmogiškos, daromos ne specialiai ir nesiekiant pasipelnyti.
„O tai yra nusižengimas“, – apie atvejus, kada pasenusios prekės buvo pardavinėjamos specialiai, sakė D. Dundulis.
„Aš 100 proc. garantuoti, kad pas mūsų vadybą tikrintojai nebuvo atėję, negaliu, bet, kad mes tokiais neprekiaujame, tai tikrai“, – pridūrė jis.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė redakcijai taip pat tikino, kad remiantis policijos viešai skelbiama informacija, tokia produkcija į didžiųjų prekybos tinklų parduotuves nebuvo tiekiama.
„Prekybos tinklas „Maxima“ nėra gavęs jokių su šia tema susijusių teisėsaugos ar kitų priežiūros institucijų užklausų, pranešimų ar įpareigojimų stabdyti tam tikros produkcijos prekybą“, – sakė ji.
Negalėjo patikėti
Miesteliuose ir kaimuose veikiančių parduotuvių tinklo „Gulbelė‟ vadovas Arūnas Tarnauskas „Delfi“ patikino, kad apie šią situaciją neteko girdėti ir kad tai niekaip nesusiję su „Gulbelės“ tinklu.
„Centralizuotai daugumą prekių gauname per Aibės aljansą. Nesame tie pavieniai, kurie prekes renka iš bet kur. Dirbame su nuolatiniais tiekėjais ir nuolatinėmis sutartimis, mums tai nebūdinga“, – sako jis.
Anot jo, sunku patikėti, kad pasibaigusio galiojimo maisto produktai galėtų būti pardavinėjami masiškai, mat viską kontroliuoja patys vartotojai.
„Jeigu pas mus netyčia pasibaigia terminas, mes labai greitai gauname informacija iš pačių vartotojų.
Viskas vieša, visi viską mato, yra nurodyti telefono numeriai, yra Vartotojų teisės. Maisto ir veterinarijos tarnyba visa tai kontroliuoja. Jau nekalbant apie tai, kad patys vartotojai viską kontroliuoja, visi puikiai žino apie savo teises“, – komentavo A. Tarnauskas.
Apie atvejį „Delfi“ jau rašė
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas pirmadienį sakė, kad nustatyti vartotojui, ar maisto produkto galiojimo data suklastota, sudėtinga.
„Dažniausiai, dauguma atveju vartotojui gana sunku nustatyti, kad minėtos produkcijos galiojimo terminai ar datos yra suklastotos.
Pasitaiko tam tikrų klastojimo atvejų, kai tai buvo daroma grubiu ir paprastu būdu. Praėjusią savaitę spaudoje buvo nuskambėjęs atvejis, „Delfi“ žurnalistai buvo išplatinę atvejį, kai vartotojas „Sale“ prekybos tinkle rado ranka ištaisytą galiojimo datą ant kavos gėrimo“, – sakė jis.
Vėliau patvirtinta, kad šis prekybos tinklas – vienas iš keleto, galimai vykdžiusių nusikaltimą. Daugiau skaitykite čia.
„Delfi“ su įmone pirmadienį bandė susisiekti, tačiau nepavyko.
Kiek anksčiau skaitytoja redakcijai pasakojo, kad galiojimo data šiame prekybos tinkle buvo ištaisyta tiesiog ranka. Tuomet UAB „Ladaima“ direktorius Olegas Makarevič, kuriai priklauso šio tinklo parduotuvės, teigė, kad įvyko nesusipratimas.
„Mes prekes perkame iš stock’ų, todėl pas mus jos gerokai pigesnės. Galimai kažkas buvo negerai su data, tokias prekes jau gavome iš tiekėjo. Patys su tušinuku datų tikrai nekeičiame. Kažkoks nesusipratimas. Taip nedarome“, – sakė jis.
