COVID-19 paspartino skaitmenizaciją
Kaip rašoma pranešime spaudai, praeities pavyzdžiai rodo, jog krizinėse situacijose gimsta nauji, išmanūs reiškiniai, padedantys žmonijai prisitaikyti prie naujos realybės. Taip 2000 m. sprogus internetinių akcijų „dotcom“ burbului atsirado technologijų milžinė „Google“, o 2008-2009 m. pasaulinės finansų krizės metu iškilo finansinių technologijų („fintech“) fenomenas. Pasak tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ direktoriaus Dariaus Klimašausko, pastaroji COVID-19 krizė, tikėtina, paskatins dar didesnį skaitmenizacijos įsigalėjimą.
„Žvelgiant retrospektyviai, svarbūs praeities įvykiai skatina žmones spręsti iškilusias problemas inovatyviai. Tai galima matyti ir dabar – skaitmenizacijos svarba per koronaviruso protrūkį ženkliai šoktelėjo. Tam įtakos turėjo pastarojo laikotarpio įvykiai: mažėjantis bankomatų, grynųjų pinigų populiarumas, uždarinėjami bankų skyriai, trumpinamas jų darbo laikas, slūgstantys pirkėjų srautai fizinėse apsipirkimo vietose bei svarbiausia – besikeičiantys vartotojų įpročiai“, – teigia D. Klimašauskas.
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ finansinių technologijų vadovas Paulius Tarbūnas antrina, jog dėl visuotinio karantino bei būtinos saviizoliacijos ženkliai išaugo internetinės prekybos vaidmuo. Jo teigimu, visiems įprasti apsipirkimai fizinėse prekybos vietose didžiąja dalimi persikėlė į elektroninę erdvę, taip skatinant verslą persiorientuoti į prekybą internetu, o „fintech“ įmonėms sukuriant platesnes galimybes teikti savo paslaugas.
„Naujoji realybė paskatino kai kurias įmones, svarsčiusias galimybes kurti savo finansinių technologijų sprendimus bei siekti licencijos, greičiau įsilieti į rinką. Juo labiau išaugo „fintech“ įmonių kuriamos programinės įrangos paklausa tarp mokėjimo įmonių, elektroninių pinigų institucijų bei specializuotų bankų“, – kalba P. Tarbūnas.
Finansinių technologijų sektorius įgyja pranašumą
Dalis verslų visame pasaulyje jau pirmosiomis COVID-19 pandemijos savaitėmis buvo suparalyžiuoti ir nebegalėjo generuoti pajamų, tačiau kai kuriems šį laikotarpį sekėsi išgyventi kur kas geriau.
KPMG Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė „fintech“ sektoriaus atstovų mano turintys pakankamai pinigų ir apyvartinių lėšų ateinantiems 18 mėnesių išsilaikyti, net jeigu tektų sumažinti išlaidas 25 proc. ar net 50 proc.
„Finansinių technologijų įmonės dėl savojo veiklos modelio bei struktūrų yra iš tiesų gerai prisitaikiusios atlaikyti pasaulio ekonomiką drebinančias audras. Palyginimui, šių žaidėjų operaciniai kaštai gali būti iki 70 proc. mažesni nei tradicinių bankų, turinčių didelį filialų tinklą“, – teigia D. Klimašauskas.
Jo teigimu, „fintech“ sistemos yra pigiau valdomos, lanksčios ir lengviau prisitaikančios. Dėl šių priežasčių tokių įmonių veikla jau nekelia nuostabos ir skatina platesnę prieigą prie finansinių paslaugų – pasaulinių tyrimų duomenimis, net 75 proc. žmonių naudojasi pinigų perlaidomis ar kitais „fintech“ produktais.
P. Tarbūnas taip pat pažymi, kad krizės akivaizdoje „fintech“ įmonės pranašesnės tuo, jog įprastai neturi fizinių klientų aptarnavimo vietų. Visi procesai nuo pat pradžių kurti taip, kad klientas galėtų pasiekti jų siūlomą paslaugų spektrą internetu.
„Finansinių technologijų įmonės dar prieš prasidedant pandemijai buvo gana neblogai prisitaikiusios darbui iš namų. Žinoma, krizės metu teko pereiti į visos įmonės darbą „on-line“, tačiau tai nesukėlė daug iššūkių. Be to, krizė leido „fintech“ darbuotojams išbandyti jų pačių teikiamų paslaugų aktualumą, geriau suprasti klientų poreikius, adaptuoti paslaugas ir produktus“, – kalba P. Tarbūnas.
Ekspertų teigimu, Lietuva pasižymi tiek sparčiu vietinių „fintech“ įmonių augimu, tiek ypač dideliu užsienio „fintech“ dėmesiu, kurį skatina palanki reguliacinė aplinka, leidžianti plėsti veiklą elektroninių pinigų (EMI) bei specializuotų bankų pagrindu. D. Klimašauskas primena, jog pavasarį Lietuvos banko pristatytoje 2019 m. ataskaitoje smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas bei konkurencinė aplinka bankų sektoriuje buvo įvardytos kaip prioritetinės veiklos sritys, kuriose pagalbos tikimasi būtent iš stiprių „fintech“ žaidėjų.
Kas laukia toliau?
„KPMG Baltics“ direktoriaus D. Klimašausko manymu, COVID-19 sukeltos krizės akivaizdoje geriau seksis dideliems bei stabiliems finansų sektoriaus dalyviams arba tiems, kurie kuria inovatyvius sprendimus. Jis pastebi, kad norėdami išlikti rinkoje, sektoriaus dalyviai privalės gerinti teikiamų paslaugų kokybę, o vartotojai, svarstydami, kur laikyti indėlius, rinksis gerai žinomus vardus.
„Finansinių technologijų įmonės skausmingai susiduria su faktu, kad finansų srityje „patikimumas“ ir „saugumas“ vis dar yra dominuojantys faktoriai, renkantis paslaugos tiekėją“, – kalba D. Klimašauskas.
Anot eksperto, gausias finansines injekcijas gavusios „fintech“ įmonės stebi ir per keletą metų gerokai pasikeitusią rinką: nemaža dalis pajamų sričių, tokių kaip pavedimai, bankų tarpbankiniai mokesčiai bei valiutų keitimas jau dažnai yra nemokamos, tad iššūkiai laukia ir „fintech“ pagrindu veikiančių rinkos dalyvių.
„Tikėtina, kad ženkliai išaugs rizikos kaštai bei, atitinkamai, blogų paskolų dalis portfelyje, o tai neigiamai paveiks neobankus, greitųjų kreditų bendroves ir tarpusavio skolinimosi platformas. Tai ypač aktualu „fintech“ įmonėms, kurios matė tik „gerą“ ekonomikos kreivės dalį, kur rizikos kaina iš esmės nebuvo problema. Be to, investuotojų srautas ženkliai apmažės, nes jie natūraliai elgsis atsargiau“, – prognozuoja D. Klimašauskas.
Pasak eksperto, laukiama ir daugiau pokyčių investicinėje aplinkoje: rizikos bei privataus kapitalo fondai, kurie investavo į „fintech“ įmones, tikėtina, toliau finansuos turimas investicijas savo portfeliuose, tačiau investuotojai suteikti pradinį finansavimą naujai įmonei ankstyvoje jos vystymosi stadijoje gali ir neskubėti. Jis pastebi, jog naujausia statistika rodo, jog Europoje investicijos į „fintech“ įmones 2020 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 27 proc., nors sandorių skaičius pradeda mažėti.
Vertindamas atsigavimo po krizės laikotarpį, D. Klimašauskas akcentuoja naujas galimybes, kurios, tinkamai jas įsisavinus, gali leisti „fintech“ įmonėms užimti lyderiaujančias pozicijas sektoriuje.
„Tokių rinkos nišų kaip skaitmeniniai mokėjimai ar elektroninės piniginės svarba tik augs, o sektoriaus dalyviai siūlantys skaitmeninės tapatybės ar „Pažink savo klientą“ (KYC) paslaugas taip pat greičiausiai klestės. COVID-19 pandemija itin suintensyvino internetinių nusikaltėlių veiksmus, tad įmonės, galinčios pasiūlyti naujus technologinius sprendimus, užkirsiančius jiems kelią, gali sulaukti didelės sėkmės“, – prognozėmis dalijasi D. Klimašauskas.
