aA
Ar žinojote, kad bet koks vartotojo veiksmas virtualioje aplinkoje palieka tam tikrą pėdsaką? Arba tai, kad pakanka pasidalinti vos keletu žinučių socialiniuose tinkluose ir pagal jas bus galima nustatyti jūsų asmenybės tipą, intelektą, emocinę būseną, pasitenkinimą gyvenimu ir kitus su asmenybe susijusius bruožus?
© DELFI / Lukas Bartkus

Atrodo, kad tai – nieko tokio? Visgi specialistai pataria itin gerai apgalvoti savo veiksmus internetinėje erdvėje.

„Kiekvienas žmogus turėtų būti sąmoningas, veikdamas virtualioje aplinkoje. Tai ypatingai svarbu, jeigu trečiosioms šalims pateikiama „jautri“ informacija apie save, artimuosius ar kolegas“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) tyrėja, lektorė Eglė Vaičiukynaitė.

Vartotojai savo pėdsakus palieka ne tik patys reikšdamiesi socialiniuose tinkluose, bet tiesiog naršydami bet kokioje elektroninėje svetainėje ar peržiūrint prekės ženklo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. E. Vaičiukynaitė pažymi, kad vartotojų veiksmai gali būti dvejopi: aktyvūs ir pasyvūs.

„Tarkime, socialinio tinklo „Facebook“ kontekste, vartotojo aktyvus dalyvavimas gali būti apibūdinamas kaip sociali vartojo elgsena, apimanti tiek vartotojo like paspaudimus, tiek komentarus, pasidalijimus ar emocinius jaustukus. Tai dvipusės sąveikos pavyzdys.

Tuo tarpu pasyvus vartotojo dalyvavimas apibūdina vienpusę sąveiką arba parasocialinę sąveiką. T. y. kai vartotojai tik stebi kitų vartotojų, įmonių žinutes ir/ar jų elgseną socialiniame tinkle. Šie abiejų tipų vartotojų veiksmai taip pat galimi ir internetinių svetainių kontekste“, – pasakoja KTU EVF tyrėja.

Suteikia privačią informaciją apie asmenybę

Naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad žmogui pakanka pasidalyti keletu žinučių socialiniame tinkle „Facebook“, kad būtų galima nustatyti žmogaus asmenybės tipą, intelektą, pasitenkinimą gyvenimu ir kitus su asmenybe sietinus aspektus.

„Žmogui nereikia pateikti informacijos apie savo amžių, pakanka tik pasidalyti savo nuotrauka, o programinė įranga padeda identifikuoti žmogaus amžių per kelias sekundes“, – atskleidžia E. Vaičiukynaitė.

Pasak jos, remiantis žmogaus publikuojamomis žinutėmis socialiniuose tinkluose galima nustatyti žmogaus asmenybės tipą ar emocinę būseną. Tokio pobūdžio tyrimų skaičius auga itin sparčiai.

„Juk visi žmonės – emocionalios būtybės. Todėl žmogaus gebėjimas atpažinti savo emocijas, jas reikšti ir kontroliuoti bei suprasti kitų emocijas itin svarbus ir virtualioje aplinkoje“, – teigia ji.

Duomenimis pasinaudoja įvairių sričių specialistai

E. Vaičiukynaitė tikina, kad vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas ir kokiu būdu gali pasinaudoti vartotojo paliekamais pėdsakais, gana sudėtinga. Pavyzdžiui, tarp marketingo specialistų yra gajus posakis „sukurti tinkamą žinutę tinkamam žmogui, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“.

„Panašu, kad šis atitinka dabartines tendencijas ir galimybes jį įgyvendinti. Pavyzdžiui, šiuo metu kuriami automatizuoti sprendimai, kurie leidžia siųsti personalizuotas žinutes vartotojams ir taip juos skatinti socializuotis virtualioje aplinkoje. Svarbu pažymėti, kad daugiausia šiomis galimybėmis naudojasi didelės organizacijos, galinčios skirti nemažai lėšų“, – sako ji.

Marketingo specialistai visuomet siekia geriau pažinti savo vartotojus – tai būtina, norint sukurti geriausiai jų poreikius atitinkančias prekes ir paslaugas. Todėl vartotojų virtualioje aplinkoje paliekami pėdsakai šiems specialistams ypač naudingi. „Kuo duomenų prieinamumas tampa paprastesnis ir pigesnis, tuo daugiau kompanijų gali juos pritaikyti savo veikloje“, – tikina KTU EVF tyrėja.

Svarbu pažymėti, kad renkama informacija ne tik apie vartotojų, bet ir apie konkurentų virtualius pėdsakus – tai taip pat itin aktualu įmonėms. „Jautri“ vartotojų informacija domina ir draudimo kompanijas.

E. Vaičiukynaitė pasakoja, kad medicinos mokslininkai jau nėra vieninteliai, kurie renka duomenis apie savo pacientus – juos kaupia ir užsienio draudimo kompanijos. „Tokiu būdu draudimo kompanijos gali detaliau įvertinti atskirą atvejį, koreguoti draudimo paslaugų kainą skirtingiems klientams ir tokiu būdu užtikrinti geresnius savo veiklos rodiklius“, – sako ji.

Be to, virtualūs potencialių rinkėjų pėdsakai domina ir politikus.

Fake news pavojus

Kadangi virtualioje aplinkoje gauti informaciją apie vartotojus gana paprasta, kiekvienas žmogus turėtų elgtis sąmoningai ir atsakingai, nors naujasis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas gali šiek tiek nuraminti daugelį vartotojų dėl renkamų ir saugomų duomenų apie juos.

Rekomenduojama visuomet tikrinti ir informaciją apie duomenų šaltinį. „Įdomus faktas, kurį neseniai paskelbė užsienio mokslininkai: žmogus virtualioje aplinkoje greičiau nei fizinėje pasitiki nežinomo šaltinio žinute ir perduoda informaciją apie save, savo įmonę“, – pasakoja ji.

Šis pavyzdys iliustruoja, kad į savo kolegų būrį virtualioje aplinkoje (pvz., specialiose bendravimo platformose, virtualiose bendruomenėse) nepažįstamą žmogų galime priimti gan lengvai.

Galbūt žmogus prisistatė kaip naujas darbuotojas ar praktikantas, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Todėl daugelio mokslininkų ir tyrėjų jau nebestebina tendencija, kad daugėja fake news (liet. netikrų naujienų) skaičius virtualioje aplinkoje ir jomis pasitikinčiųjų ratas. Šių žinučių sukeltos pasekmės gali būti itin liūdnos visuomenei.

Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad netikrų naujienų žinutės turinys pasižymi itin intensyviomis emocijomis, kuriomis vartotojai greitai linkę pasidalyti socialiniuose tinkluose. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į žinutes, sulaukiančių itin didelio vartotojų pasidalijimo socialiniuose tinkluose.

Norintieji daugiau sužinoti apie skaitmeninius vartotojų pėdsakus virtualioje aplinkoje ir kaip remiantis jais identifikuoti žmogaus asmenybės, intelekto tipą, kitą su asmenybe susijusią informaciją, išgirsti, kokie skaitmeniniai įrankiai naudojami, siekiant iššifruoti vartotojų, influencerių (liet. nuomonės formuotojų), įmonių skaitmeninius pėdsakus bei susipažinti su naujausių tyrimų rezultatais šioje srityje, kviečiami į E. Vaičiukynaitės paskaitą „Žengiame skaitmeniniais vartotojų pėdsakais“ mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu, rugsėjo 14 dieną 13 val. KTU Santakos slėnio 2 salėje (K. Baršausko g. 59, Kaunas).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sostinės Paplaujos rajone už 2,6 mln. eurų planuojama įrengti naują bulvarą (5)

Vilniaus miesto Paplaujos rajone planuojama įrengti naują bulvarą. Tam savivaldybė ketina skirti...

Po Naujųjų laukiama chaoso: ne visi supranta mokestinius pasikeitimus, kamuojasi net buhalteriai (218)

Buhalteriai iki šiol nesupranta visų nuo Naujųjų įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų,...

Lietuva vėl tikisi sėkmingos šalies reklamos Kinijoje (19)

Lietuvą kaip patrauklią turizmui šalį kinams reklamuos Kinijos kelionių agentūra „Shanghai...

Perspėjimas: bankų padaliniai per Kalėdas pasitiks uždarytomis durimis (11)

Lietuvoje veikiančių bankų padaliniai Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, pasitiks uždarytomis...

Conte tikisi greitai susitarti su EK dėl Italijos biudžeto

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte penktadienį pareiškė besitikintis dėl kitų metų...

Top naujienos

Netikėtas rezultatas: rinkėjams patinka viena ir ta pati Landsbergio ir Skvernelio savybė (34)

Didelė dalis Lietuvos rinkėjų yra migruojantys, pasiduoda bandos instinktui, ir gali persigalvoti...

Užkalnis: picas lietuviai valgė jau nuo XIII amžiaus, o žemaičiai – dar seniau (83)

Nelabai kas Lietuvoje dedasi su itališku maistu. Nelabai kas. Kaune, pavyzdžiui, valgyti italų...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (301)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Lietkabelis“ (20)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Lietkabelis“. Tiesiogiai iš Utenos.

Gyvai / LKL rungtynės: „Nevėžis“ – „Žalgiris“ tiesioginė vaizdo transliacija (10)

Pralaimėjimą Eurolygos rungtynėse Miunchene patyręs Kauno „Žalgiris“ (12-1) sekmadienio...

Dėl to ir neturtingi? Tyrimas rodo, kad profesionalių finansinių patarimų lietuviai neklauso (5)

Tik 7 proc. šalies gyventojų, spręsdami finansinius klausimus, yra linkę labiausiai pasitikėti...

Į Lietuvą grįžęs Kembridžo absolventas svajonę iškeitė į darbą su moksleiviais

Į Kauno technologijos universiteto gimnaziją (KTUG) Vytautas Pečiukėnas pateko nelaikęs...

Mokslininkai: gyviai jūsų namų dulkėse gali tapti pavojingi

Žmonėms labai nepatinka dulkės. Ir ne veltui. Tų negyvų odos ląstelių, plaukų, bakterijų,...

Kaip vienas atsitiktinumas ir lemtingos 13 min. išgelbėjo Hitlerį ir pasmerkė visą pasaulį (303)

Daugelis lapkričio 9-ąją laiko lemtinga diena Vokietijai . Tačiau XX a. istorijos kryptį išties...

Siūlo grąžinti paskyrimus: mokslus baigę turėtų atidirbti jiems paskirtoje vietoje Lietuvoje (48)

Politikai ieško būdų, kaip Lietuvoje sulaikyti išvykti ketinančius studentus – svarsto...