Skaistė: ruošiame priemones gyventojų perkamajai galiai išsaugoti, verslui bus taikomos ilgalaikės paramos priemonės

„Energijos kainoms suvaldyti daromi specialūs sprendimai ir tikėtina, kad kitais metais gyventojų kompensacijoms dėl dujų ir elektros kainų augimo dalinio kompensavimo bus skirta apie 1 mlrd. eurų. Tai gyventojams tikrai turėtų sušvelninti energijos kainų dedamosios šoką. Tuo tarpu kitoms infliacijos dedamosioms švelninti bus kiti sprendimai – gyventojų perkamosios galios išsaugojimui taip pat bus konkrečios lėšos“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Skaistė.

Tuo metu verslui, ministrės teigimu, bus siūlomi ilgalaikiai sprendimai, vietoje subsidijų, kurios numatytos gyventojams. Ji tikino, kad įmonėms valstybė padės investuoti į energetinę transformaciją – nuosaviems elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumams įsirengti.

„Verslui siūlomi sprendimai yra ilgalaikiai, prisitaikant prie aukštų energijos kainų ir investuojant į energetinę transformaciją tam, kad būtų galima sutaupyti energiją ir investuoti į kitus energijos šaltinius“, – pažymėjo G. Skaistė.

„Kad būtų galima prisitaikyti susimažinti sąskaitas ilguoju laikotarpiu, o ne (taikyti) subsidijas čia ir dabar“, – tęsė ministrė.

Ji pabrėžė, kad dauguma ES valstybių subsidijų verslui netaiko.

„Priemonės verslui būtent ilgalaikės, o subsidijos taikomos labiau gyventojams, padedant jiems prisitaikyti prie esamos situacijos“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, tam bus numatytas finansavimas iš „Naujos kartos Lietuva“ fondo.

„Šiuo metu rengiame papildomą skolinimąsi iš „Naujos kartos Lietuva“ fondo, kur iki šiol esame nepasinaudoję galimybe skolintis pagal Europos Komisijos priemonę. Iš šitos priemonės bus daromos finansinės paskatos įmonėms energetinei transformacijai – tiek įmonėms, tiek gyventojams, tiek savivaldai“, – aiškino ministrė.

Konkretūs modeliai ir paramos įrankiai, kaip teigia G. Skaistė, bus pristatyti vėliau, kartu su kitų metų biudžetu.

„Matydami tas biudžeto galimybes, ieškosime sprendimų, kurie taikliausi ir atliepia valstybės biudžeto galimybes“, – sakė G. Skaistė.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė Lietuvos ekonominės raidos scenarijus.

Prognozėse numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. punktais daugiau nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.

Taip pat, spėjama, kad nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas, skelbiama Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.

Padėtis darbo rinkoje išlieka palanki – 2022 m. numatomas nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,3 proc. – žemiau prieš pandemiją buvusio lygio.