Taip pat, planuojamas pritrauktų privačių lėšų žaliesiems projektams įgyvendinti padidėjimas, pritraukti 500 mln. eurų 2023-2024 m.
„Tam buvo numatytas Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planas, kuris numato veiksmus trijų metų laikotarpyje (2023-2026 metais). Bendrieji ES tikslai yra iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, kaip kontinentui. Lietuva taip pat yra išsikėlusi tikslus nacionalinėje darbotvarkėje, kuri susijusi su klimato kaitos švelninimu ir energetikos projektais.
Tikslai – iki 2050 m. 100 proc. sumažinti šiltnamio sukeliančių dujų kiekį, taip pat centralizuoto šilumos tiekimo energija iš atsinaujinančių išteklių turėtų sudaryti 100 proc.“, – antradienį konferencijoje teigė G. Skaistė.
„Anksčiau buvo numatyti tikslai dėl atsinaujinančios energetikos, iki 2050 m., tačiau atliepiant dabartinius iššūkius, kuomet matome, kad atsinaujinantys ištekliai garantuoja mūsų energetinę nepriklausomybę, didiname ambiciją ir jau iki 2030 m. tikimės, kad atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys ne mažiau kaip 90 proc. bendro galutinio elektros energijos suvartojimo Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Politikės aiškino, kad Europos Komisija yra neseniai įvertinusi ir pasakiusi, kad Lietuvai kasmet klimato kaitos švelninimo tikslams reikėtų nuo 0,4 iki 0,9 bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Lietuva yra atlikusi ir savo vertinimą, 2019 m. buvo įvardinta, kad tikslams, kurie įvardinti šiame plane pasiekti, reikia iki 2030 m. 14 mlrd. eurų. Iš jų buvo tikimasi pritraukti 10 mlrd. eurų viešųjų lėšų ir taip pat, manome, kad apie 4 mlrd. eurų reiktų pritraukti privačių lėšų“, – sakė ministrė.
„Poreikiai taip pat keičiasi, vyksta nacionalinio energetikos ir klimato srities plano atnaujinimas ir natūralu, kad atnaujinus, kadangi yra keičiamas ambicijos lygis, tikėtina, reikės lėšų šiek tiek daugiau“, – pridėjo ji.
