Pasak jos, mokesčių reformos modelis jau pristatytas koalicijos partneriams, su kuriais susitarus, jis galėtų būti pristatytas viešai.
„Parengtas tam tikras krepšelis pasiūlymų, kuris atsiliepia ir į tarptautinių institucijų rekomendacijas, ir kas buvo kalbama Lietuvoje kurį laiką. Jis jau pateiktas koalicijos partneriams. Tuomet, kai sutarimą su koalicijos partneriais turėsime, jį būtų galima pristatyti ir visuomenei, tolimesnėms diskusijoms. Kol sutarimo su koalicijos partneriais nėra, sakyčiau, kad šiek tiek ankstyva“, – antradienį LRT Radijui sakė G. Skaistė.
„Uždarius dabartinio biudžeto svarstymo procedūras, prie tų klausimų bus galima grįžti. Manyčiau, kad Seimo pavasario sesijoje, tikėtina, kad galėtume ir svarstyti tuos pakeitimus. Jei sutarimas bus“, – pabrėžė ji.
Paklausta apie konkrečius paruoštus mokestinius pakeitimus ministrė komentavo, kad pakete yra aplinkosauginių mokesčių, nekilnojamojo turto (NT) mokestis, kurį ministerija, pasak jos vadovės, turėtų koreguoti pagal pateiktas pastabas.
Taip pat, sako ji, ketinama mažinti Lietuvoje veikiančius skirtingus apmokestinimo režimus, vadinamąjį „gyvulių ūkį“.
„Tačiau, man atrodo, reikia palaukti galutinio sutarimo. Nes politikoje tikrai dažnai būna labai lengva mokesčius mažinti, bet kai reikia pakeisti vienus mokesčius kitais, turbūt tokios diskusijos nėra tokios lengvos“, – pažymėjo G. Skaistė, pridūrusi, kad sunkiausiai sutarti sekasi dėl mokesčių, kurie aktualiausi gyventojams.
„Diskusijos tikrai sudėtingos dėl mokesčių, kurie yra „arčiau žmogaus“ – tiek NT mokesčio modelio keitimai, tiek aplinkosaugos mokesčiai“, – kalbėjo ji.
Ministrė argumentavo, kad mokestinės reformos pasiūlymai nėra pristatomi viešai, kadangi nuo šios kadencijos pradžios, pasak jos, Lietuvoje vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos ir migrantų krizės, o šiuo metu – dėl karo Ukrainoje ir išaugusių energijos kainų. Dėl to, tikina G. Skaistė, siekta užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų stabili ir prognozuojama.
„Diskusijos apie tokius pokyčius tokiais neramiais laikais būtų buvusios tiesiog sudėtingos. Manau, kad teisingiau buvo palaukti, kol situacija stabilizuosis. Turėjome laiko išsamioms diskusijos ir analizei, kokie mokestiniai režimai kitose šalyse. Diskusijas turėjome ir ekspertų darbo grupėje“, – paaiškino ministrė.
Lapkričio pradžioje Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.
Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.
Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
Keisti mokesčių sistemą neatidėliojant arba bent svarstyti atskirus mokestinius pakeitimus taip pat siūlo ir Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė, Seimo opozicijos politikai.
Dar praėjusių metų vasarį Finansų ministerija įsteigė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, kurioje politikai, verslo, akademinė bendruomenė teikė ir aptarė pasiūlymus mokestinei šalies sistemai tobulinti, nors jos veiklos rezultatai viešai pristatyti nebuvo.
