„Man atrodo labai svarbus teisingumo aspektas, kad atskiri taupymo instrumentai konkuruotų savo grąža, bet ne tuo kokią lengvatą vienas ar kitas taupymo instrumentas turi. Konkurencija turėtų būti pirmiausia pagal tai, kaip efektyviai dirba vienas arba kitas instrumentas ar kaip žmonės sugeba patogiai juo naudotis. Tai turėtų būti pagrindas iš kurio galėtume rasti teisingesnius sprendimus ir ateičiai“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministrė taip pat pažymėjo, kad peržiūrint lengvatas investavimui siekiama paskatinti ir gyventojus ne tik taupyti lėšas bankų sąskaitose, bet juos investuoti, kadangi ilgainiui neįdarbinti pinigai nuvertėja.
Ministrė G. Skaistė taip pat priminė, jog Vyriausybės programoje keliami ambicingi didesnio mokestinio teisingumo, viešojo sektoriaus paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimo, mokytojų, gydytojų, socialinių darbuotojų atlyginimų didinimo, skurdo ir atskirties mažinimo, vienišų asmenų pensijų ir papildomo pensijų indeksavimo tikslai, kuriems, natūralu, reikia ir geresnio mokestinių pajamų surinkimo. Būtent šių tikslų įgyvendinimas padiktavo būtinybę pradėti kompleksinę visų mokesčių lengvatų ir tarifų peržiūrą.
Anot ministrės G. Skaistės, suprantant mokesčių sistemos visapusiškumą ir dabartinį neapibrėžtumą dėl ateities, visi galimi sprendimai dėl mokesčių sistemos bus planuojami holistiškai ir priimami in corpore.
„Visus sprendimus priims Seimas, mes tik galime pateikti vienokį ar kitokį matymą, diskutuoti tarpusavyje, išgirsti argumentus. Todėl reiktų žiūrėti į šią mokesčių darbo grupę ir visus kitus susitikimus, kuriuos turėsime, visų pirma, kaip į platformą, kur išsakomi argumentai. Ir tai daroma skaidriai, viešai – neketiname taikyti praktikos sprendimus priimti už uždarų durų. Skaidrumas – mūsų diskusijų pagrindas ir taip ir turėtų būti“, – sakė ministrė G. Skaistė.
Anot finansų viceministrės ir darbo grupės pirmininkės Rūtos Bilkštytės, minėtų tikslų pagalba būtų siekiama peržiūrint galiojančias gyventojų pajamų mokesčio lengvatas bei sukuriant mechanizmą – „investicinę sąskaitą“ – leidžiantį gyventojams be mokestinių „kliūčių“ vykdyti tęstines investicijas į įvairius finansų rinkose platinamus produktus.
„Investicinė sąskaita sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, gyventojų pajamų mokestį mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams, ir tik tada, kai ji iš investicinės sąskaitos pervedama į kitą gyventojo sąskaitą“, – pažymėjo viceministrė R.Bilkštytė.
Investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalėtų visų investicijų atlikti per šią sąskaitą. Pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos bendra tvarka.
„Investicinio neutralumo užtikrinimas ir investicijų nukreipimas į tinkamus produktus – pagrindiniai investicinės sąskaitos tikslai. Kitaip tariant, visoms investicijoms būtų taikoma viena lengvata ir būdas taupymui būtų pasirenkamas pagal sukuriamą grąžą vartotojui. Tokių investavimo galimybių skaidrumas tikrai turės įtaką reikšmingai išplėsti investuojančių gyventojų ratą“, – teigė viceministrė.
Išsamioje darbo grupės, į kurią savo atstovus delegavo tiek Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Lietuvos banko, nevyriausybinių organizacijų, ekonominių partnerių – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, mokslo tarybos, kūrybinių ir kultūrinių industrijų – tiek ir verslo sektoriaus organizacijos, diskusijoje išnagrinėti pagrindiniai Investicinės sąskaitos modelio Lietuvoje aspektai, gautų pajamų apmokestinimo alternatyvos bei užsienio šalių praktika.
Finalizuojant susitikimą, viceministrė pažymėjo, kad trečiame teminiame darbo grupės susitikime, kuris preliminariai planuojamas birželio 9 d., vyks specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra.
