„Šiuo atveju, kuris analizuojamas žiniasklaidoje, tai būtų „Grodno Azot“. Taip būtų užtikrinama, kad prekės atkeliauja iš kitų trečiųjų šalių, o ne iš sankcionuoto gamintojo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ministrė pridūrė, kad taip pat yra pasiūlytas įstatymo pakeitimas, kuris numatytų didesnes baudas juridiniams asmenims, didesnes galimybes Muitinei konfiskuojant prekes.
G. Skaistė dar sakė, kad numatyti visus naujus atvejus, visko užkardyti tiesiog neįmanoma.
„Manau, kad procesas eina tobulėjimo linkme. Tiek ir Europos Sąjungoje dalinamės didesniu kiekiu informacijos, įvairiais modeliais, kaip yra bandoma apeiti sankcijas, kaip galima būtų tai užkardyti. Šiuo metu, kalbantis su Muitine, išties bent jau analitikos srityje pirminis prioritetas buvo skiriamas eksporto kontrolei, ypač dvigubos paskirties prekių kontrolei.
Tokio eksporto pasekmės būtų gerokai sudėtingesnės negu importo į Lietuvą. Tačiau natūralu, kad reikia daryti visus darbus.
Sankcionuotų įmonių importas yra svarbu, o jis yra sankcionuotas dviem skirtingais būdais.
Tuo atveju, kai yra sankcionuojamos prekių grupės, kontroliuoti paprasčiau, pagal prekės kodą neįleidi įvažiuoti į valstybę. Matome, kad trąšų srautai ir apskritai eksporto iš Baltarusijos į Lietuvą srautai yra sumažėję bent keturis kartus. Matome, kad poveikis tikrai yra“, – sakė ministrė.
Ji dar paminėjo, kad sankcijas įmonėms bandoma apeiti per skirtingose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, registruotas įmones.
„Už sankcijų įgyvendinimą yra atsakingos pačios importuojančios įmonės. Jos turi užtikrinti, kad tarptautinės sankcijos būtų įgyvendinamos. Priežiūros institucijos taip pat turi atlikti savo darbą. Tos įmonės turi sulaukti jų patikrinimų ir pasekmių, kurios yra reikalingos“, – sakė G. Skaistė.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Teigiama, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
