„Neatsisakome ambicijos rudenį grįžti su papildomais mokesčių pakeitimais. Tačiau tam, kad galėtume diskutuoti apie juos matant bendrą ekonominį vaizdą ir projekcijas, kurias turime ateityje, tikrai reikia sulaukti didesnio ekonominio apibrėžtumo.
Todėl matant situaciją rudenį, jeigu matysime, kad infliacija nusistovi ir ekonominis peizažas yra aiškesnis, galėsime diskutuoti apie platesnius mokesčių pakeitimus“, – ketvirtadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Skaistė.
„Artimiausiu metu tokių planų neturime“, – pridūrė ji.
Tuo metu reaguodama į šalies vadovo pastabą, kad valdantiesiems paprasčiausiai gali nebeužtekti laiko pateikti sisteminius siūlymus dėl mokesčių pertvarkos, G. Skaistė atkerta, kad jai dar liko daugiau nei pusė kadencijos ministrės pareigose.
„Vyriausybės kadencija baigiasi už dvejų su puse metų. Aš esu pasirengusi dirbti iki paskutinės kadencijos dienos. Tuos darbus, kuriuos reikia padaryti, juos ir padarysime“, – tvirtino ji.
Apskritai, ministrė sako, kad klausantis prezidento pastabų dėl mokesčių pertvarkos ją apėmė „dviprasmiškas jausmas“. Politikė pažymi, kad šalies vadovas taip pat palaiko krašto apsaugos finansavimo didinimą, viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, ir tuo pačiu jis tarsi užsimena apie mokesčių mažinimą.
„Kalbama ir apie tai, kad mokesčių reformos pokyčiai turėtų paskatinti investicijas. Natūralu, tai reiškia, kad kalbama apie reinvestuojamo pelno lengvatą, kuri drastiškai sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Todėl šioje situacijoje aš laukčiau konkretesnių pasiūlymų, kaip būtų galima užtikrinti tvaresnį finansavimą ilguoju laikotarpiu, numatant subalansuotą fiskalinę politiką“, – pabrėžė G. Skaistė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime skaitydamas savo trečiąjį metinį pranešimą prezidentas G. Nausėda išsakė nusivylimą, kad Finansų ministerijos suburta mokesčių peržiūros darbo grupė savo veiklos tikslo taip ir nepasiekė, o valdančiųjų pažadai imtis mokesčių reformos veikiausiai liks neįgyvendinti.
„Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Nausėda.
Į pirmąjį posėdį mokesčių peržiūros darbo grupė rinkosi praėjusių metų vasario mėnesį. Paskelbusi apie grupės kūrimą, ministerija sulaukė per 200 mokestinių pasiūlymų. Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Pradedant grupės veiklą ministerija skelbė turinti lūkestį, kad visi pasiūlyti mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 metų.
Ir nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.
