„Man atrodo, čia labai reikia atskirti klausimą, ar tai yra savivaldybių problema, ar regionų? Taip pat kyla klausimas, ar problema kyla iš to, kas įgyvendins vieną ar kitą projektą, kas darys viešuosius prikimus ar visgi kas gaus galutinę naudą iš to finansavimo? (...) Šioje vietoje man labai sunku suprasti, kaip kiekviena savivaldybė nori įgyvendinti ir nusipirkti savo programą, kai realiai visos Lietuvos savivaldybės iš esmės teikia daugmaž tas pačias paslaugas“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
Anot G. Skaistės, įgyvendinant priemonę valstybės mastu galutinių rezultatų bus galima pasiekti efektyviau.
„Buvo pageidavimas arba sukurti tam tikrą skolinimosi mechanizmą, fondą, iš kurio savivaldybės galėtų įgyvendinti savo norimus projektus arba tam tikrą skaitmeninių paslaugų paketą, kurio poreikis ateitų „iš apačios“, t. y kiekvienas savivaldybė pasakytų, ko jai reikia ir įrašytų tą projektą į bendrą projektą. (...)
Bet jeigu mes nupirksime vieną programą, kuri veiks valstybės mastu ir visos savivaldybės naudosis ja nemokamai, man atrodo tai tikrai yra gerokai efektyviau, nei padalinti kažkokį fondą, kur kiekviena savivaldybė nusipirks tą pačią paslaugą atskirai“, – kalbėjo ji.
Finansų ministerija kiek anksčiau pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.
Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).
Socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai kritikuoja, kad planas buvo nepakankamai derinamas.
