Jo teigimu, jau prieš konflikto su Ukraina pradžią ir Rusijai įvestas sankcijas šalies ekonomikoje buvo prisikaupę struktūrinių problemų, kurios ir lėmė, kad BVP augimo potencialas smuko iki 2 – 2,5 proc.
„Per artimiausius 2 – 3 metus, manau, mūsų ekonomikos augimas bus apie nulį, veikiausiai dėl investicijų stokos, kurią šiandien jaučiame. Gali būti, kad šiemet pas mus investicijų bus tiek pat, kiek pernai. Tačiau to nepakanka vystymuisi ir daugiau kaip 1 proc. siekiančiam augimui“, - A. Kudrino žodžius, pasakytus per Amerikos prekybos rūmų verslo forumą, citavo „Finmarket“.
Šiais metais investicijos į regioninius biudžetus sumažės, nes juos tuština augančios socialinės išlaidos. „Šiandien, tuo momentu, kai reikalinga investicijų parama, vyriausybė nepasirengusi tai daryti, nes turėdama ribotus išteklius, ji toliau didina socialines išlaidas“, - pažymėjo A. Kudrinas.
Kiek anksčiau socialinio bloko spaudžiama vyriausybė priėmė sprendimą 2015 metais pervesti kaupiamas pensijas į paskirstymo sistemą, nors tam prieštaravo visos finansų bei ekonomikos žinybos.
Centrinis bankas pareiškė, kad moratoriumo pratęsimas pakerta piliečių pasitikėjimą pensijų reforma ir uždeda kryžių investicijų pritraukimui. Vyriausybės socialinio bloko lobistai rėmėsi tuo, kad nevalstybiniai pensijų fondai neįrodė savo efektyvumo.
Jis pridūrė, kad sugriežtintos sankcijos gali išprovokuoti Rusijoje recesiją ir netgi nulemti BVP smukimą 3 – 4 proc., bet tai priklauso nuo sankcijų pobūdžio. Pavyzdžiui, atjungus Rusiją nuo tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT, Rusijos BVP per metus smuktų 5 proc., o Irano scenarijus Rusijos ekonomiką nusmukdytų dar labiau, mano jis.
Buvęs ministras paragino Rusijos valdžią, kad ji, plėtodama išorinius ekonominius ryšius su Rytų šalimis, subalansuotų santykius su Vakarais. Tai nereiškia, kad Rusija turi visą dėmesį skirti Rytams, pažymėjo A. Kudrinas.
A. Kudrinas pakomentavo ir vyriausybės sprendimą paremti įmones, kurioms taikomos sankcijos. Jis pareiškė, kad dėl sankcijų didinti valstybines investicijas yra naudinga, tačiau valstybės parama įmonėms, nukentėjusioms nuo sankcijų, su tuo nesusijusi. „Aš dar kartą pasverčiau paramos „Rosneft“ formą. Aš netgi manau, kad į virtinę „Rosneft“ projektų, į kuriuos ji nori investuoti, pasirengusios investuoti kitos įmonės, šalys, fondai“, - sakė A. Kudrinas.
Anksčiau antradienį paaiškėjo, kad vyriausybė pritarė „Rosneft“ finansavimui Nacionalinės gerovės fondo lėšomis. Kaip nurodė „Vedomosti“, parama gali siekti apie 1,5 trln. rublių.
Svarstydamas, kodėl Rusijos rinkoje dominuoja produkcija iš užsienio, A. Kudrinas priminė, kad didelės pajamos iš naftos ir dujų nuo 2000 iki 2013 metų leido realų rublio kursą dolerio atžvilgiu padidinti 2,3 karto. Tai lėmė, kad importinės prekės tuo periodu tapo pigesnės už vietines daugiau kaip 50 proc.
Dabar, buvusio ministro manymu, rublio kursas pamažu silpnės, o tai stabdys importą. A. Kudrinas prognozuoja, kad iki 2014 metų pabaigos reali nacionalinės valiutos kurso išraiška sumažės 5 proc.
