Jie siūlo numatyti, kad vienetas, vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną galės sumažinti, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti. Šis turtas turi būti priskirtinas įstatymo priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms. Lengvatą siūloma taikyti, jei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
Taip pat siūloma, kad vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtoms išlaidoms.
„Pagrindinis projekto uždavinys – nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse.
Pripažįstant reinvestuojamo pelno svarbą, įstatymo projektu siūlome grąžinti anksčiau galiojusias ir teigiamai ekonomikos augimą veikusias nuostatas taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui. Tokio modelio sėkmingas taikymas ne tik didina šalies konkurencingumą, tačiau ir skatina investicijas, būtinas darbo našumui, atlyginimams ir pragyvenimo lygiui didinti Lietuvos regionuose“,- sako projektą įregistravę Seimo nariai.
Jie primena, kad Lietuvoje nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. veikė nulinis tarifas reinvestuotam pelnui. Panaikinus visuotinai galiojusį nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, imta taikyti išskirtines lengvatas atskiroms ūkio subjektų grupėms ir investicijų tipams.
Įstatymo pataisų autoriai sako, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių pasirenka vienkartinio pelno apmokestinimą jo paskirstymo momentu, neapmokestinant reinvestuoto pelno. Lenkija tokį modelį taiko nuo 2021 m. sausio 1 d. Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad įmonės, galinčios taikyti naują modelį, Lenkijoje sudaro net 90 proc. visų šalies bendrovių, o jų sumokamas pelno mokestis sudaro maždaug ketvirtadalį visų pajamų iš pelno mokesčio.
