aA
Grupė Seimo narių registravo siūlymą atsisakyti šiuo metu privalomos veikiančių architektų narystės Architektų rūmuose.
Lukas Rekevičius
Lukas Rekevičius
© Bendrovės archyvas

Pataisų iniciatoriai laikosi pozicijos, kad narystė Architektų rūmuose turi būti laisvanoriška, o įpareigojimas priklausyti asociacijai prieštarauja Konstitucijai, kelia klausimus dėl sąžiningos konkurencijos.

Kritikai sako, kad be privalomos narystės rūmai architektams neturėtų jokios galios, o neužtikrinus visuotinio etikos kodekso laikymosi būtų grįžta į „laukinį laikotarpį“, kai projektuojant viešasis interesas likdavo paskutinėje vietoje.

Architektų rūmų įstatymo pataisas registravo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, keli kiti šio komiteto nariai, Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas, kiti parlamentarai.

ŽTK vadovas: privaloma narystė – klaida

Žmogaus teisių komiteto vadovas V. Simulikas visų pirma kritikuoja privalomą narystę Architektų rūmuose ir sako, kad pakanka valstybės bei savivaldos institucijų atliekamos architektų darbo priežiūros.

„Mano supratimu, klaida buvo padaryta, kai į įstatymą imperatyviai įrašyta privaloma narystė. Kadangi aš esu už žmogaus teises, laisves, manau, kad architektas nebūtinai turi būti narys, kad galėtų dalyvauti konkursuose, gauti licenciją“, – BNS sakė V. Simulikas.

Jis taip pat tvirtino, jog nuogąstavimai dėl chaoso viešosiose erdvėse nepagrįsti, nes yra valstybės ir savivaldybių kontroliuojančios institucijos.

„Visus derinimus, susijusius su statybomis, vykdo daugybė institucijų, taip pat ir savivaldos, jei jos teritorijoj statybos vyksta, tegu nesibaimina nieko. Aš suprantu, kad monopolis (jį turintiems – BNS) gerai, bet šiuo atveju šnekame apie galimybes ir teises“, – kalbėjo parlamentaras.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sakė, kad Architektų rūmai kaip savireguliacijos institucija be privalomos narystės grius.

Anot jos, architektų savivalda Lietuvoje veikia panašiai kaip ir kitose Europos valstybėse.

„Tam, kad rūmai veiktų kaip savivaldos organas, narystė yra privaloma. Architektūra yra reguliuojama profesija ir ji reguliuojama per savivaldą, savivaldos organas yra Architektų rūmai. Tai nėra Lietuvos išradimas, tai veikia daugelyje Europos šalių“, – BNS sakė R. Leitanaitė.

Pasak architektės, su laisvanoriška naryste architektų bendruomenė praras kontrolės įrankį, nes Architektų rūmai kokią nors įtaką architekto veiksmams – ar sankcijomis, ar lengvatomis – gali daryti, tik jei jis yra narys.

„Architektūra nėra tai, kas susiję su vienu žmogumi Tai nėra tas pats, kas nueini pas siuvėją, pasisiuvi kostiumą, ir viena rankovė penkiais centimetrais žemiau, nei turi būti, ar klešnė ne į tą pusę pasiūta. Tai jau jūsų pačių asmeninė nelaimė, kuri neturi didelės įtakos visuomenei. Architektūra yra tokia profesija, kuri gali padaryti ir daug gero, ir daug žalos, nes turi didžiulę ir ilgalaikę įtaką, ir saviraiškos srityje visuomeninis interesas be galo svarbus“, – kalbėjo architektė.

Rūmų vadovas: grįšime į laukinį laikotarpį

Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Mazuronis tvirtino, kad „Architektų rūmai šiandien yra tapę ne profesine savivalda, o susidorojimo su konkurentais įrankiu“.

„Ta profesinė savivalda per privalomą narystę yra tapusi labiau susidorojimo su konkurentais įrankiu. Jei profesinė savivalda veikia tinkamai, nėra reikalo ją daryti privalomą“, – BNS sakė parlamentaras.

„Regioninėse architektų tarybose dirba architektai, kurie lygiai taip pat dalyvauja rinkoje kaip rinkos žaidėjai, o kai pralošia konkursus, tie asmenys, kurie laimėjo konkursus, Regioninėse architektų tarybose turi derinti projektus su asmenimis, kurie pralaimėjo. Tokia sistema yra tiesioginis interesų konfliktas ir tiesioginis susidorojimas su konkurentais“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Lietuvoje veikia penkios Regioninės architektūros tarybos, jos vertina architektūros kokybę, teikia išvadas valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Laikinasis Architektų rūmų vadovo Luko Rekevičiaus tvirtinimu, atsisakius privalomos narystės rūmuose būtų grįžta „į tą architektūros etikos lauką, kuris buvo prieš dešimt–penkiolika metų, laukinį laikotarpį“.

Pasak architekto, visuotinės narystės Architektų rūmuose privalumas yra visiems galiojantis profesinės etikos kodeksas. L. Rekevičiaus teigimu, teisės aktais nustatytų reikalavimų projektuojant nepakanka, nes įstatymas konkrečiai neapibrėžia, kas yra viešasis interesas, ir čia būtina profesinės bendrijos priežiūra.

„Viešasis interesas, kaip visuomenės suderintas interesas, iš esmės nėra apibrėžiamas teisės aktais. Tarkime, teritorijos planavimo dokumentai, Vilniaus bendrasis planas nurodo maksimalius rodiklius, kurie galimi vienoj ar kitoj teritorijoj. Vykdytojai dažnai nesigilina, ar ta teritorija yra pajėgi maksimaliems rodikliams, ir stengiasi suprojektuoti, kiek maksimaliai galima, tokiu būdu pažeidžiami kitų visuomenės grupių interesai“, – kalbėjo L. Rekevičius.

„Miestas yra gyvas organizmas, kuriame turi derėti daug pusių interesų, ir architektai šiais laikais yra tokie socialiniai moderatoriai, kurie siekia visų šalių interesus suderinti“, – pažymėjo architektas.

Lietuvos architektų rūmai yra 2006 metais įkurta atestuotų šalies architektų profesinės savivaldos organizacija. Pagal dabartinį reguliavimą, visi atestuoti architektai turi būti Architektų rūmų nariais.

Pataisomis tai būtų įrašyta kaip galimybė.

Architektų rūmai atestuoja architektus, dalyvauja sprendžiant klausimus, susijusius su leidimu verstis architekto profesine veikla, prižiūri, kaip laikomasi etikos kodekso, vykdo architektūrinės veiklos stebėseną ir t. t.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Valstybės biudžeto pajamas ketinama didinti 572 mln. išlaidas – 732 mln. eurų (1)

Patikslinto 2021 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitos...

Užimtumo tarnyba: nedarbas mažėja, bet ryškėja kitos problemos (13)

Šalyje keletą mėnesių stebimos Užimtumo tarnybos klientų mažėjimo tendencijos. Nuo metų...

Estijos eksportas pirmąjį metų ketvirtį augo 13 proc., importas – 14 proc. (1)

Estijos prekių eksportas pirmąjį metų ketvirtį, palyginti tuo pačiu laikotarpiu pernai,...

Klaipėdoje – pusšimtį milijono eurų kainuosiantis holistinis centras (2)

Socialinių mokslų kolegija Klaipėdoje planuoja milijonines investicijas į holistinį žmogaus...

Pernai šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 47,3 proc. mažiau turistų nei 2019 m. (1)

2020 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2,1 mln. turistų, arba 47,3 proc. mažiau nei 2019 m.

Top naujienos

Konfliktas virsta į visavertį karą: Izraelis turi svarbiausią tikslą ir, tikėtina, jį pasieks (173)

Konfliktas tarp Izraelio ir palestiniečių toliau intensyvėja. Iš Gazos Ruožo praėjusią naktį...

Atnaujintame biudžete – išmokos dirbantiesiems, vienišiems asmenims ir PVM lengvatos Nausėdos pasiūlymui vietos neatsirado (144)

Penktadienį Vyriausybės posėdyje pritarta atnaujintiems viešojo sektoriaus biudžetų...

Kaune dešimčiai vaikų dėl COVID-19 prireikė papildomo deguonies: jauniausiam pacientui buvo vos 2 mėnesiai (18)

LSMU Kauno ligoninė s medikai pastebi, kad COVID-19 sunkesnėmis formomis gali pasireikšti ir...

Vyriausybė pritarė išmokų pokyčiams: paliestų nukentėjusius tėvus ir dalį COVID-19 užsikrėtusiųjų darbe (1)

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui motinystės, tėvystės...

Vieno populiariausių Vilniaus mikrorajono plėtra piktina gyventojus: dygsta vienas už kitą didesni daugiabučių kompleksai (343)

Pastarosios savaitės Vilniaus Žirmūnų mikrorajono gyventojams – neramios. Bendruomenė nerimauja...

Paulius Gritėnas. Piktųjų maršas (124)

Šeštadienį Vilniuje vyks Šeimos gynimo maršas, pramintas Didžiuoju. Iš įvairių Lietuvos...

Koronavirusu susirgus artimai giminaitei, „ant patalo“ gulinčios senolės laukė liūdnas likimas (200)

Vilnius ir jo regionas jau kurį laiką „dega“ dėl daugėjančių koronavirusu susirgusių...

Užimtumo tarnyba: nedarbas mažėja, bet ryškėja kitos problemos (13)

Šalyje keletą mėnesių stebimos Užimtumo tarnybos klientų mažėjimo tendencijos. Nuo metų...

Bartkus – apie košmarą Izraelyje, bunkeryje besislėpusį Šetkų ir šalį paliekančius legionierius

Intensyvėjantis karinis konfliktas tarp Izraelio pajėgų ir palestiniečių sėja nerimą bei stabdo...

Koronaviruso statistika: praėjusią parą nustatyti 1125 nauji atvejai, mirė 12 žmonių, pirma doze paskiepyta 15 tūkst. žmonių (151)

Praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyti 1125 nauji koronaviruso atvejai, 12 žmonių mirė, skelbia...