R&D investicijų svarba ir pritraukimo galimybės bus aptariamos ketvirtą kartą organizuojamame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime liepos 6-8 dienomis Prienų rajone, „Harmony Park“.
Svarbiausias veiksnys – rytoj, poryt
„Man R&D įmonė yra tokia įmonė, kurioje darbuotojai kuria naujus bei tobulina esamus produktus – užsiima produktų inžinerija arba tyrimais, kurie padės sukurti visiškai naujus produktus ateityje“, – pokalbį pradeda „Littelfuse“ įmonės Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas Europai ir Šiaurės Amerikai Jovirdas Linkauskas.
Pašnekovas tikina, kad dažniausiai tokios investicijos nėra susijusios su įmonės pelno didinimu „šiandien“, todėl tokių įmonių veikla natūraliai siejama ir su tam tikra rizika: „Juk investicijos į tyrimus negarantuoja investicinės grąžos. Vis dėlto, tokios investicijos neretai tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu tai, kur įmonė atsidurs tolimesnėje ateityje – „rytoj ir poryt“. Šiame kontekste ateitis – tai nauji produktai, naujos rinkos, naujų technologijų sukurtas konkurencinis pranašumas.“
J. Linkausko nuomone, R&D centrai kuria kur kas didesnę pridėtinę vertę valstybėje nei gamybinės įmonės. Vienas iš aspektų, – aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai – didesni atlyginimai, sumokami ir didesni mokesčiai – vyksta didesnis vidinis vartojimas.
„Socialinis kontekstas – emigracijos stabdymas. Specialistai, likdami Lietuvoje arba sugrįždami į Lietuvą, gali dirbti įdomų darbą pasaulinio lygio kompanijose, kurdami naujus, pasaulinio lygio produktus. Tvarumas – R&D centrai „sėslesni“, juos sudėtingiau perkelti nei gamybines linijas, nes perkelti reikia „protus“, o ne „geležį“, – vardija J. Linkauskas.
Gamybinėms įmonėms irgi vertėtų keistis
Kalbėdamas apie gamybines įmones, Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pripažįsta, kad gamybos sektoriuje jaučiamas bumas, kuris gana netikėtas: „Tai investicijos automobilių industrijoje. Nepamirškime, jog prieš 7–10 metų buvo kalbama, kad Lietuvoje automobilių pramonės neverta plėtoti – žmonių trūksta ir niekas nestatys gamyklų.
Tiesa, šis klasteris dar tik plėtojasi, tačiau jau turime gamyklų ir Marijampolėje, kurios gamina detales, ir Kaune. Taigi, susidaro prielaidos Lietuvoje vėliau atsirasti ir R&D centrams.“
Ūkio ministras pažymi, kad pradėjus gamybinėms įmonėms kurti kokybiškesnius, didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, išaugtų ir talentingesnių specialistų poreikis, kurie vėliau jau galėtų dirbti R&D centruose: „Pagrindinė R&D dalis yra žmogus – mokslininkas, specialistas, kuriantis, generuojantis idėjas ir eksperimentuojantis su produkcija.
R&D centre dirbantis žmogus yra inovatorius – imlesnis naujovėms, nebijantis rizikuoti, vėliau galintis įkurti ir savo įmonę – be jokios abejonės, valstybei tai yra labai naudinga.“
J. Linkauskas įsitikinęs, kad R&D įmonės kuria naujas žaidimo taisykles, taikintinas ateityje, o gamybinės įmonės dažniausiai stengiasi tik išsilaikyti rinkoje: „Įmonės, kurios neskiria dėmesio ar neinvestuoja į R&D veiklą, mano nuomone, gyvena „šia diena“. Šiandien yra gerai, o kaip bus rytoj – bus matyti.
„Littelfuse“ įmonės viceprezidentas Juergenas Scheele teigia, kad, jei kompanijos vadovybė greta gamybinės infrastruktūros nusprendžia įsteigti ir R&D padalinį, tai atspindi tam tikrą vadovybės įsipareigojimą valstybei ir jos visuomenei: „Tai yra ilgalaikis įsipareigojimas, reikalaujantis glaudesnio bendradarbiavimo. Be to, tai ir tam tikras pripažinimas, kad toje valstybėje yra atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčių specialistų pasiūla.“
Nereikėtų „blaškytis“
Europos Komisijos paskelbtoje Inovacijų Švieslentėje šiemet Lietuva nukrito per 4 pozicijas žemyn – dabar užimame 20-ąją vietą. J. Linkauskas teigia, kad labai svarbu analizuoti priežastis, kurios lėmė tokį pokytį ir koncentruotis į sprendimo būdus, kurie pakeistų esamą situaciją: „Blogiausia, jei tapsime tik pasyviais stebėtojais.“
V. Sinkevičius pripažino, jog toks kritimas žemyn rodo, kad Lietuva neturėjo tvarios inovacijų politikos, prie kurios plėtojimo ir įgyvendinimo turėtų prisidėti pati Ūkio ministerija, tačiau vertėtų nepamiršti ir Švietimo ir mokslo ministerijos: „Inovacijų politika turi būti nuosekli, o ne fragmentuota. Tam, žinoma, turi būti skiriamos ir lėšos, kad galiausiai mokslininkai turėtų galimybę kurti, o pastarieji kūriniai ir išradimai galėtų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.“
Paklausus, galbūt Lietuva neatrodo patraukli investuotojams, V. Sinkevičius paprieštarauja: „Lietuva turi sektorių, kuriuose esame lyderiai. Turime R&D biotechnologijų centrus, šioje srityje esame labai stiprūs – kryptis aiški. Lygiai taip pat ir mūsų lazerių įmonės – jos turi savo R&D centrus, nes reikalingų specialistų jos gali rasti rinkoje.“
Norėdama pritraukti inovacijų įmonių investicijas, V. Sinkevičiaus teigimu, Lietuva turėtų ruošti gerus mokslininkus bei darbuotojus, universitetai turėtų „žygiuoti koja kojon“ su R&D centrais: „Nemanau, kad Lietuvai reiktų „blaškytis“ – turime stiprų biotechnologijos, IT sektorių, stipri lazerių pramonė. Galbūt inžinierių rengimą reiktų pastiprinti, tačiau ir čia jau turime ką pasiūlyti. Nemanau, kad švietimo sistemą reiktų keisti iš esmės, „šokinėjant“ nuo vienos technologijos prie kitos. Turime šių sferų užuomazgas ir manau, jog Lietuvai tai visai pakankama.“
Trūksta sėkmės istorijų
Pagrindine priežastimi, kodėl Vilnius ir Kaunas neišnaudoja savo potencialo R&D investicijų atžvilgiu, V. Sinkevičius nurodė konkurenciją: „Analizuodamas investuotojas sprendžia, bene pagrindinį klausimą – kokius talentus Lietuva gali pasiūlyti? Bet lyginant mus su kitomis Baltijos šalimis atrodome pakankamai gerai. 1,5 proc. valstybės BVP būtent ir sudaro biotechnologijų sritis.”
Kalbėdamas apie lietuvių potencialą, J. Linkauskas teigė, jog į viską reikia žiūrėti kompleksiškai: „Tai nėra susiję tik su mokestine aplinka ar sąlygomis verslui. R&D veiklai svarbu ir turimas įdirbis – ką jau pavyko pasiekti, sėkmės istorijos – „kodėl būtent Lietuva?“
J. Scheele tikina, kad Lietuva jau yra nemažai pasiekusi, tačiau apie pasiekimus vertėtų garsiau kalbėti: „Per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvai pavyko padaryti fantastišką pažangą išsilavinimo, telekomunikacijos technologijų, infrastruktūros srityse. Tai išskiria šią šalį iš daugelio kitų pasaulio valstybių. Lietuvai tereikia šią infrastruktūrą geriau išnaudoti, ją viešinti, reklamuoti. Tai turėtų padėti pritraukiant daugiau R&D veiklą vystančių įmonių.“
