aA
Daugybės daugiabučių gyventojai renovacijos lauks ir kelis dešimtmečius, todėl valstybė turėtų paremti šilumos punktų ir sistemų modernizavimą, idant gyventojai kuo greičiau galėtų susimažinti šildymo sąskaitas. Taip LRT.lt sako Seimo narys Virgilijus Poderys. Tačiau Aplinkos ministerija prieštarauja idėjai, nes šilumos punktų ir sistemų modernizavimas padėtų sutapyti mažiau šilumos nei kompleksinis viso namo atnaujinimas.
© Shutterstock

Lietuvoje yra apie 14 tūkst. neapšiltintų daugiabučių, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma, kuriems reikalinga kompleksinė renovacija. Nuo 2013-ųjų per metus vidutiniškai atnaujinama apie 400–500 daugiabučių, o tai reiškia, kad likusiems paramos teks laukti dešimtmečiais ar ilgiau, mažėjant ES paramai.

Energetikos specialistai sutaria: daliai gyventojų situaciją pagerinti ir šildymo sąskaitas sumažinti padėtų dalinė – šilumos punktų bei sistemų renovacija. Tačiau patys gyventojai retai ryžtasi investuoti į šilumos punktų atnaujinimą, o valstybės parama vien šilumos punktų modernizavimui nėra teikiama.

Siūlo keisti paramos tvarką

V. Poderys pažymi, kad kompleksinės renovacijos metu atnaujinamas stogas, fasadas, šilumos punktai, tačiau vien jau šilumos punktų ir sistema modernizacija padėtų gyventojams sutaupyti.

„Dideles gyventojų sąskaitas už šildymą gali lemti seni, nusidėvėję daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Dėl nusidėvėjimo ir pasenusios technologijos šiluma daugiabučiuose paskirstoma netolygiai, todėl dalis butų šąla, dalis – perkaitinami. Tai ne tik kelia diskomfortą gyventojams, bet ir didina sąskaitas už šilumą. Dalyje namų tokių dėl padidinto vandens slėgio egzistuoja didelė sunkiai likviduojamų avarijų rizika.

Inžinerinė renovacija yra 10 kartų pigesnė už kompleksinę, tad ribotus finansus būtų galima paskleisti didesniam skaičiui gyventojų. Dalis gyventojų kompleksinės renovacijos lauks dešimtmečius. Tai yra socialiai neteisinga. Parama šilumos punktų ir sistemų renovacijai yra galimybė žmonėms pagelbėti greičiau, ypač dabar, kai kalbama apie augančias energetinių išteklių kainas“, – tikina V. Poderys.

Tam, kad gyventojai galėtų gauti paramą šilumos punktų ir sistemos atnaujinimui, Seimo nariai V. Poderys bei Virginija Vingrienė pasiūlė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Projekto autoriai skaičiuoja, kad daugiabučiuose namuose įrengus automatizuotus šilumos punktus bei modernizavus ir subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos, o įrengiant termostatus ir daliklius ant šildymo prietaisų galima sutaupyti net iki 25 proc. šilumos. Vidutinis sovietinės statybos 60 kv. m butas dėl to mokėtų apie 16 Eur/mėn. mažiau (šiuo metu vidutiniškai moka 66 Eur/mėn.).

„Dėl kompleksinės renovacijos sutaupoma daugiau šilumos, tačiau daugiau ir investuojama. Tačiau kalbant apie investicijos efektyvumą, kiek šilumos sutaupoma vienam investuotam eurui (apie tai Aplinkos ministerija nenori kalbėti), dalinė renovacija yra greičiausiai atsiperkanti. Kompleksinės renovacijos atsiperkamumas trunka apie 23 metus, tokia renovacija atsiperka per 7–9. Nesakau, kad kompleksinę renovaciją reikia pakeisti inžinerine, tačiau šalia turėtų atsirasti tokia galimybė. Tai ypač aktualu senamiesčiams, kur istoriniams namams dėl fasadų, stogų, langų keliami specifiniai reikalavimai“, – teigia pašnekovas.

Pasak V. Poderio, projektas be pastabų suderintas su Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra. Tačiau projekto derinimo vyriausybėje proceso metu išsiskyrė dviejų ministerijų nuomonės – Energetikos ministerija siūlė pritarti įstatymo projektui, o Aplinkos ministerija siūlo jo neteikti Seimui svarstyti.

Aplinkos ministerija pasigenda efektyvumo

Aplinkos ministerija atsisakė LRT.lt išsamiau komentuoti, kodėl nepritaria siūlymui teikti paramą tik šilumos punktų ir sistemų modernizavimui kol nebus priimtas Vyriausybės sprendimas šiuo klausimu.

„Informuojame, kad sprendimą dėl Seime užregistruoto Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo priima vyriausybė. Aplinkos ministerija yra vyriausybės nutarimo projekto (išvados) rengėja, tačiau, kol nebus priimtas vyriausybės sprendimas šiuo klausimu, komentuoti nesinorėtų. Be to, nepritarimo priežastys nurodytos nutarimo projekte, taip pat aktualios Seimo Teisės departamento pastabos“, – laiške LRT.lt rašo Aplinkos ministerijos būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas.

Tačiau ministerija pasidalijo savo rengtu nutarimo projektu, kuriame nurodoma, dėl kokių priežasčių įstatymo pakeitimui nepritariama.

„Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad Įstatymo projektui įgyvendinti prognozuotinas 31,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės paramai teikti kompensuojant 30 proc. investicijų. Tačiau nenurodytas investicijų, kurios, tikėtina, siektų 120 mln. eurų, poreikis siūlomiems darbams finansuoti, todėl siūlomų priemonių įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto ir (ar) kitų lėšų“, – rašoma nutarimo projekte.

Taip pat pažymima, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos lėšos yra numatytos pagal galiojančioje įstatymo redakcijoje esančias sąlygas ir suplanuotos iki 2020-ųjų.

Dar vienas argumentas yra tai, kad valstybė finansuoja ir šilumos punktų bei sistemos modernizavimą, tačiau tik tuo atveju, jei po modernizavimo pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, o be namo fasado modernizavimo to pasiekti nėra įmanoma.

„Valstybės paramos teikimas nesiejant jos su siekiamu rezultatu – šilumos energijos sutaupymu, sudarytų sąlygas neefektyviai naudoti valstybės paramai skiriamas valstybės biudžeto lėšas. [...] Įstatymo projektu pakeitus Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, būtų pažeisti pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas atnaujinimo (modernizavimo) projektus parengusių butų ir kitų patalpų savininkų interesai ir teisėti lūkesčiai“, – teigiama nutarimo projekte.

Projektui pritaria ir šilumininkai, ir vartotojų atstovai

Nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas energetikai Rimantas Zabarauskas teigia, kad paramos dalinei renovacijai skyrimas tikrai turėtų būti rimtai apsvarstytas.

„Dabar reikalaujama kompleksiškai atlikti namo renovaciją, tačiau nors namas tampa gražus ir taupus, dažnai gyventojai finansiškai nėra pajėgūs to padaryti. Žinoma, modernizavus tik šilumos punktus ir šildymo bei karšto vandens sistemas, poveikis nebus toks didelis, kaip atlikus kompleksinę namo renovaciją, tačiau dalinė renovacija su parama nemažai palengvintų gyvenimą, ypač tų namų gyventojų, kurie bijo prisiimti įsipareigojimus 20-čiai metų“, – kalba R. Zabarauskas.

Pasak pašnekovo, daugelyje namų esantys šilumos punktai yra modernūs, tačiau dalį reikia keisti kuo skubiau.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas Valdas Lukoševičius bei priduria, kad dalinio ir kompleksinio daugiabučių modernizavimo nereikėtų taip supriešinti.

„Kompleksinės renovacijos mastai nėra tokie dideli ir greiti, kad greitai būtų pasiektas visuotinis rezultatas. Ši problema yra labai aktuali ne tik dėl šildymo efektyvumo, tačiau ir dėl patikimumo. Atskira renovacijos kryptis labai padėtų žmonėms, panaikintų situaciją, kada vieni namuose šąla, kiti gyvena atsidarę langus, o visi moka vienodai. Iki 15 proc. šilumos sutaupymas yra reikšmingas ir greitai įgyvendinamas.

Galutinis rezultatas vis tiek turės būti pasiektas, tik laiko klausimas, kada bus renovuojamas pats pastatas. Šie projektai papildo vienas kitą, todėl juos reikėtų laikyti vientisu spendimu, tiesiog vieną dalį galima padaryti anksčiau, vėliau prieiti prie pastato renovacijos. Šie projektai neprieštarauja vienas kitam, o papildo vienas kitą, todėl nemanau, kad tai reikėtų atidėlioti“, – tikina V. Lukoševičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Siūlo stiprinti maisto kontrolę: slapti pirkėjai, didesnės baudos (1)

Žemės ūkio ministerija ( ŽŪM ) ketina stiprinti maisto kontrolę – jei Seimas pritars,...

Bitkoino vertė toliau krinta (2)

Pagrindinių kriptovaliutų kursai pirmadienį krito, o populiariausios elektroninės valiutos -...

Įvertino geriausiai ir blogiausiai valdomas valstybės įmones

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysena laipsniškai gerėja, tačiau ji vis dar vertinama...

„Danske Bank“ siūlė pinigų už tylėjimą dėl pinigų plovimo, teigia skandalo informatorius

Itin plataus masto pinigų plovimą per „ Danske Bank “ Estijos filialą pirmas atskleidęs...

R.I.T.A. Marijampolės LEZ investicijų šleifas: kur nuteka valstybės ir investuotojų pinigų upės? (30)

Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad LEZ – Laisvųjų ekonominių zonų - priežiūra...

Top naujienos

Kai kurioms Lietuvos ligoninėms – neišvengiami pokyčiai: likimą pasirinkti galės pačios (8)

Pasirodė sąrašas 15 ligoninių, kurios turėtų būti arba uždarytos, arba pertvarkytos. Pasak...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (3)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...

Arūnas Milašius. Dar kartą apie sugedusį lėktuvą (175)

Kaip sakė vienas iš jau legenda tapusių mūsų politikų, „valstybė truputį nepavyko“ ir,...

10 vaikų auginanti Eglė atvirai apie visuomenės požiūrį, akyse ištirpstantį maistą (19)

„Negaliu pasakyti, kad tai dovana – paklausta, apie įsimintiniausią Kalėdų dovaną ,...

Vytautas Landsbergis. Lapkričio 21-osios cirkas (55)

Dar viena demokratijų kapituliacija, jeigu Interpolas bus pavestas Rusijos vadovavimui ir...

Įstabios Atėnų architektūros galite nebespėti išvysti: diržų veržimosi politika verčia ją niekais

Sunku patikėti, bet Atėnuose sunaikinta per 80 procentų visų XIX ir XX amžiaus pastatų. Laiko...

Perspėja apie sudėtingas eismo sąlygas: šiąnakt plikledis ir lijundra (8)

Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai .

Žiniasklaida: Interpolui vadovauti bus paskirtas Putino statytinis Prokopčiukas kalba apie grėsmę tarptautinės teisės pamatams (187)

Britų valstybės pareigūnai mano, kad jau ateinantį trečiadienį buvęs Rusijos Vidaus reikalų...

Aušra Maldeikienė ir Gitanas Nausėda turėjo ką pasakyti vienas kitam: jūs „durninate“ tautą (355)

Pirmadienio LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min - pirmoji kandidatų į Lietuvos...

Raudonuoju kilimu žengusios žvaigždės pažėrė idėjų, kaip rengtis šventiniam vakarui

Nors šįmet jubiliejinė, dešimtoji, „Governors Awards“ ceremonija buvo trumpesnė, šventinius...