Siūlo proveržį Klaipėdai: naudoti jūrų uostą

Šiuo metu Klaipėdos uostas ir su juo susijusi veikla sukuria apie 6 proc. Lietuvos BVP, o su uosto veikla yra susiję apie 800 Lietuvoje veikiančių įmonių. Anot A. Vaitkaus, šios idėjos įgyvendinimas galėtų sukelti proveržį Lietuvai.

„Lietuva pagal savo identifikavimą ateityje tikrai gali būti rimta, globali (nors yra maža valstybė) transporto valstybė. Mes turime gerai išvystytą geležinkelių tinklą ir uostui tai yra viena didžiausių pridėtinių verčių. <...> Mes galime greitai atvežti krovinį, greitai jį apdoroti uoste, kadangi uoste yra aukšto lygio technologijos, ir tą krovinį išvežti <...> Lietuva privalo išnaudoti šitą potencialą“, - teigia A. Vaitkus.

Siūlydami savo idėjas Lietuvai daugelis žmonių minėdavo žodžius „Klaipėda“ ir „geležinkelis“ viename sakinyje. Sklandus ir greitas susisiekimas geležinkeliu – viena iš esminių grandžių transportuojant krovinius per Klaipėdos uostą.

Apie 80 proc. krovinių į jį yra atvežami geležinkeliu. Šis rodiklis Klaipėdos valstybinį jūrų uostą leidžia priskirti prie ekologiškesnių uostų Europoje ir pasaulyje.

Bendrasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto planas planas rengiamas pirmą kartą istorijoje. Šiuo metu plano sprendiniai jau beveik parengti. Jame numatyta uosto plėtra tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje, Melnragėje pastatant išorinį uostą.

„Tai leistų ne tik užtikrinti uosto konkurencingumą, bet ir galėtų tapti tikru proveržiu Klaipėdai, Vakarų Lietuvai, o kartu ir Lietuvai. Maksimali Klaipėdos uosto plėtra atveria maksimalias galimybes įvairiose srityse: verslo skaičiavimu, įgyvendinus maksimalią uosto plėtrą būtų įsteigta apie 30 tūkst. naujų darbo vietų. Atlyginimai Klaipėdos uoste yra apie 2-2,5 karto didesni už Lietuvos atlyginimų vidurkį“, - teigia A. Vaitkus.

Remiantis paskutiniais duomenimis, uoste ir su juo susijusiose įmonėse jau dirba apie 58 tūkst. darbuotojų. Pasak direkcijos atstovų, naujų darbo vietų sukūrimas – tik vienas iš šios idėjos privalumų.

„Uosto plėtra suteiks galimybę ir specialistus rengiančioms, mokslinius tyrimus atliekančioms uostamiesčio mokslo įstaigoms, pirmiausiai – Klaipėdos universitetui. Kita svarbi ir naudinga dalis – Vilhelmo kanalo išvystymas ir pritaikymas rekreacijai. Plėtojant uostą būtų galimybė sujungti Vilhelmo kanalą su Kuršių mariomis ties Kairių gyvenviete, būsima mažųjų valčių prieplauka. Pritaikyti Vilhelmo kanalą vandens turizmui. Klaipėda vidaus vandens turizmo keliais būtų sujungta su pamario kraštu – Dreverna, Svencele ir kt. Melnragėje būtų sukurta rekreacinė, poilsio ir pramogų zona“, - tokius pagrindinius privalumus išvardino uosto direkcijos generalinis direktorius.