Projekto teikime siūloma iš esmės pakeisti administracinės naštos mažinimo priemonių plano pobūdį ir 2018-2019 m. planuoti ne ilgą sąrašą menkaverčių priemonių, bet nustatyti sritis, kuriose apibrėžtu laikotarpiu sistemiškai bus peržiūrimas reguliavimas ir mažinama administracinė našta, atsisakoma perteklinio, neaktualaus reguliavimo.
2018-2019 m. nustatomos 3 mažinimo kryptys: Energijos vartojimo, gamybos ir tiekimo (atsakinga Energetikos ministerija), Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų (atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija), Žemės ūkio subjektų (atsakinga Žemės ūkio ministerija).
ELTA primena, kad šių metų pirmąjį pusmetį administracinę naštą verslui pavyko sumažinti 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino Ūkio ministerija, parengusi teisės aktų pakeitimus ir taip supaprastinusi verslui viešųjų pirkimų procesus.
Taip pat reikšmingai prie administracinės naštos mažinimo prisidėjo Statistikos departamentas ir Muitinės departamentas.
Administracinę naštą verslui svarbu mažinti tam, kad verslas daugiau išteklių galėtų skirti savo tiesioginei veiklai, o ne biurokratiniams įsipareigojimams vykdyti. Be to, mažesnė administracinė našta - patrauklesnė verslo ir investicinė aplinka.
Administracinę naštą verslui labiausiai padidino Žemės ūkio ministerija Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimu. Dėl šio įstatymo nuostatų administracinė našta verslui padidėjo 0,5 mln. eurų atsiradus naujų reikalavimų ūkininkams teikiant informaciją ir atnaujinant duomenis Ūkininkų ūkių registre.
Taip pat administracinę naštą smarkiai padidino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Aplinkos ministerija.
Ūkio ministerija, išsikeldama siekį ir toliau mažinti administracinės naštos verslui lygį, siūlo Vyriausybei priimti sprendimus, kurie padėtų ministerijoms ir kitoms institucijoms dar labiau gerinti verslo aplinką, kad užtikrintų parengtų ar priimamų teisės aktų išsamų bei objektyvų vertinimą ir pagerintų ministerijų ir kitų institucijų bendradarbiavimą administracinės naštos mažinimo klausimais.
