Siūloma įteisinti galimybę su tokiais darbuotojais šalių susitarimu sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, taip pat suvienodinti visų darbuotojų kategorijų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą. Jis priklausytų tik nuo darbo stažo trukmės - siūlomi vieno ir dviejų mėnesių terminai.
Taip pat siūloma atsisakyti didesnių kaip trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių išmokų mokėjimo ir susiaurinti taikomas garantijas atleidimo atveju. Minėtiems dirbantiesiems būtų nustatytas 180 val. per metus viršvalandinio darbo laiko limitas, atsisakyta viršvalandinio darbo ribojimo iki 4 valandų per dvi dienas iš eilės ir nustatyta lankstesnė darbo dienos ir darbo savaitės trukmė - vidutiniškai 8 ir 48 valandos.
Pirmadienį Vyriausybės pasitarime šias pataisas įpareigota įtraukti į rengiamą naują Darbo kodekso redakciją.
„Mes pasiūlėme, kad šitos pataisos būtų įtrauktos į Darbo kodeksą, kurį ruošia specialistai ir ekspertai, kuriuos yra pasamdžiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (Toks pasiūlymas pateiktas, - ELTA), kad atskiri Darbo kodekso straipsniai nebūtų pavieniui teikiami Seimui, o būtų perkelti į pagrindinį dokumentą. Jie nėra atmesti, tačiau paprašyta, kad jie būtų svarstomi su pagrindiniu teisės aktu", - po ministrų pasitarimo žiniasklaidai sakė Premjeras Algirdas Butkevičius.
Premjeras pabrėžė, kad į naujo Darbo kodekso rengimą yra įtraukti ir profesinių sąjungų atstovai.
„Šiuo metu jau pradėti pokalbiai trišalėje komisijoje, esame pakvietę įvairiausias profsąjungų organizacijas, kad jos irgi iš anksto svarstytų, o ne po to, kai teisės aktas bus galutinai baigtas ir pateiktas Seimui", - sakė Vyriausybės vadovas.
Manoma, kad naujasis Darbo kodeksas bus parengtas iki kovo mėnesio vidurio, o Seime jis galėtų būti svarstomas maždaug gegužę.
