aA
Mokslininkų teigimu, į savo darbo vietą ir iš jos keliaujantys žmonės taip reguliariai kelionės laiką skiria darbo elektroniniam paštui, kad šios kelionės turėtų būti laikomos darbo dienos dalimi, praneša BBC.
Elektroninių laiškų rašymas
© Shutterstock

Vis dažniau viešajame transporte būnanti belaidžio interneto tinklo prieiga ir mobiliųjų telefonų išplitimas darbo dieną gerokai prailgino. Tokia yra Vakarų Anglijos universiteto atlikto tyrimo išvada.

Tyrime analizuoti penki tūkstančiai į Londoną priemiestiniais traukiniais vykstančių darbuotojų ir jų veiklos sąsajos su išaugusiu belaidžio (Wi-Fi) interneto ryšio prieinamumu.

„Esu užimta mama, todėl šis laikas man ypač svarbus“, – tyrėjams aiškino viena keleivė.

„Kad išlaikyčiau sveiką protą, man labai svarbu turėti galimybę dirbti traukinyje“, – tvirtino nuolat iš Eilsberio į Londoną keliaujanti moteris.

Visados prisijungę

Tyrimas, kuris ketvirtadienį bus pristatytas Karališkojoje geografijos bendruomenėje, nustatė, kad 54 proc. keliaujančiųjų į darbą ir atgal ir besinaudojančių traukiniuose esančiu belaidžiu interneto ryšiu, siunčia laiškus darbo reikalais.

Kiti darbo elektroniniam paštui tikrinti ir laiškams rašyti naudojasi savo operatoriaus suteikiamais interneto duomenimis.

Keliaujantys į darbą bandė pasivyti ir rašė laiškus, kurie turėjo būti išsiųsti praėjusią dieną, o važiuojantys iš darbo užbaiginėjo tuos darbus, kurių nespėjo padaryti įprastinės darbo dienos metu.

„Kelyje laikas bet kokiu atveju gaištamas, tad aš galiu pabandyti jį išnaudoti ir pabaigti neužbaigtus darbus, kad nereikėtų prie jų sėdėti vakarais“, – teigė traukiniais tarp Londono ir Birmingamo kasdien keliaujantis darbuotojas.

Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią įtaką padarė tarp Londono ir Birmingamo bei tarp Londono ir Eilsberio važinėjančiuose traukiniuose įdiegtas geresnis nemokamo belaidžio interneto ryšio prieinamumas.

Tyrimas parodė, kad pagerėjusios interneto prieigos pasekmė yra pailgėjusios darbo valandos, o darbui naudojami nešiojamieji kompiuteriai ir išmanieji telefonai.

Iš vieno miesto į kitą dirbti keliaujantiems tėvams tokios kelionės yra savotiškas perėjimas ir galimybė pakeisti vaidmenis – iš šeimos aplinkos pereiti į darbo aplinką.

Kai kuriems keliautojams patinka galimybė keliaujant dirbti ir taip pamažu įsilieti į darbo dieną arba ją užbaigti.

„Kaip praleisiu didžiąją laiko dalį, priklauso nuo mano pasirinkimo: galiu ramiai pasiruošti būsimai darbo dienai, atsipalaiduoti arba kaip tik pamažu užmiršti darbo rūpesčius“, – aiškino iš Londono į Birmingamą važinėjantis keleivis.

Elektroninių laiškų rašymas
Elektroninių laiškų rašymas
© Shutterstock

Darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyra

Tyrimo rezultatai skatina klausimą apie darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą ir tai, ar sveika pratęsti darbo dieną, kad žmonės atsakinėtų į elektroninius laiškus pasibaigus darbo biure valandoms.

Jei kelionė tampa darbo dalimi, ar ji taip pat turėtų būti darbo valandų dalis?

Tyrėja daktarė Juliet Jain teigia, kad išmanieji telefonai ir interneto prieiga paskatino „išsitrynusias ribas“ tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tai taikoma ir kelionei į darbą.

„Kaip mes skaičiuosime šį laiką? Ar darbo vietos kultūra turi keistis?“ – klausia mokslininkė.

Tyrimas parodė, kad technologijos, užuot suteikusios žmonėms daugiau lankstumo darbe, prideda papildomų darbo valandų jau pasibaigus pagrindiniam darbo laikui.

„Tikras iššūkis nuspręsti, iš ko susideda darbas“, – teigia J. Jain.

Kelionę į darbą ir iš jo priskiriant darbo valandoms galima „palengvinti keliautojų įtampą važiuojant piko valandomis“, tvirtina mokslininkė, kalbėdama apie išskirstytų darbo valandų galimybę.

Tačiau ji teigia, kad tokia situacija taip pat reiškia, jog darbdaviai gali panorėti „didesnės kontrolės ir atsiskaitymo“, kad keliautojai detalizuotų, kaip leido laiką, kol pasiekė savo darbo stalą.

Verslo vadovai pripažįsta, kad sudėtinga nustatyti ribas, susijusias su tokiais darbo elektroniniais laiškais ir mobiliosiomis technologijomis, ir perspėjo, jog pernelyg išplitus šiam darbo tipui gali iškilti grėsmė produktyvumui.

„Vis didėjantis lankstumas gali iš esmės pertvarkyti privatus gyvenimo ir darbo pusiausvyrą į gerąją pusę. Tačiau tuo pat metu atsiranda labai daug erdvės stresui ir prastam produktyvumui“, – aiškina Jamie‘is Kerras iš Vadovų instituto.

„Kai nebedirbama nuo skambučio iki skambučio ir darbo laiko supratimas nebėra toks aiškus, apibrėžimas, kur prasideda laisvalaikis ir baigiasi darbas, bus būtinas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Be to, kils nemenkų keblumų reguliuotojams“, – sako J. Kerras.

Matthew Percivalis iš CBI teigia: „Reikalingas su sveiku protu neprasilenkiantis požiūris, kuris suteiktų darbuotojams įrankius, padėsiančius reguliuoti jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Grybauskaitė: Lietuvai nepriimtinas drastiškas 24 proc. ES paramos sumažinimas (1)

Lietuvos bendrajam vidaus produktui ( BVP ) peržengus 75 proc. ES vidurkio ribą, Komisija siūlo net...

Italijos socialinės apsaugos ir pensijų reformos bus peržiūrėtos

Italijos vyriausybė „keliais milijardais eurų“ apkarpys kitų metų biudžete socialinės...

Ekonomistas: išlaidaujant Kalėdoms nereikėtų pamiršti, kad kitąmet tokios geros nuotaikos nebus (60)

Pastaruosius trejus metus gruodį mokėjimo kortelėmis apyvarta būdavo 20 proc. didesnė negu...

Buvęs „VP grupės“ narys Marcinkevičius žada plėsti verslą

Buvęs „VP grupės“ akcininkas verslininkas Gintaras Marcinkevičius ketina plėsti verslą,...

Išrinkti „Lietuvos metų gaminiai 2018“ (2)

Ketvirtadienį Vyriausybėje 22-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos ( LPK )...

Top naujienos

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (304)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

200 tūkst. eurų iš biudžeto – maldos namams: LLRA sako, kad biudžetą palaikė ne dėl to (7)

Svarstant kitų metų biudžetą Seime antradienį pasiūlymų netrūko – parlamentarai prašė...

Ekonomistas: išlaidaujant Kalėdoms nereikėtų pamiršti, kad kitąmet tokios geros nuotaikos nebus (60)

Pastaruosius trejus metus gruodį mokėjimo kortelėmis apyvarta būdavo 20 proc. didesnė negu...

Briuselyje viešinti Grybauskaitė pasidalijo ironišku kalėdiniu palinkėjimu (11)

Briuselyje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidalijo ironišku kalėdiniu palinkėjimu...

Dėl Kim Jong Uno – gandų banga Seule

Pietų Korėją užliejo spekuliacinių gandų banga: spėliojama, ar Kim Jong Unas apsilankys šį...

Du iš trijų kandidatai į ministrus tikrinami: vieno dar ieško (87)

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad dvi iš trijų ministrų kandidatūros yra tikrinamos, o...

Skvernelis: taršių automobilių apmokestinimo sprendimai – jau kitąmet neatsisako NT mokesčio idėjos (162)

Kitas metais Vyriausybė grįš prie siūlymų apmokestinti taršius automobilius ir nekilnojamąjį...

Neringa Zeleniūtė: dirbanti moteris yra bendro šeimyninio projekto dalis

Šiuolaikinės moterys – veiklios, savarankiškos ir pasitikinčios savimi. Spėti prižiūrėti...

Pūsta žaliaskarė užima ketvirtadalį Saugirdo Vaitulionio svetainės: nenoriu girtis, bet ji – gražesnė už miesto eglę (75)

Vilniaus senamiestyje gyvenantis viešųjų ryšių specialistas Saugirdas Vaitulionis buvo vienas...

Prastūmė iš antro karto: Seimas po svarstymo pritarė tyrimo dėl LRT išvadoms (34)

Po daugiau nei dvi valandas trukusio žodžių mūšio Seimas svarstymo stadijoje pritarė...