aA
Mokslininkų teigimu, į savo darbo vietą ir iš jos keliaujantys žmonės taip reguliariai kelionės laiką skiria darbo elektroniniam paštui, kad šios kelionės turėtų būti laikomos darbo dienos dalimi, praneša BBC.
Elektroninių laiškų rašymas
© Shutterstock

Vis dažniau viešajame transporte būnanti belaidžio interneto tinklo prieiga ir mobiliųjų telefonų išplitimas darbo dieną gerokai prailgino. Tokia yra Vakarų Anglijos universiteto atlikto tyrimo išvada.

Tyrime analizuoti penki tūkstančiai į Londoną priemiestiniais traukiniais vykstančių darbuotojų ir jų veiklos sąsajos su išaugusiu belaidžio (Wi-Fi) interneto ryšio prieinamumu.

„Esu užimta mama, todėl šis laikas man ypač svarbus“, – tyrėjams aiškino viena keleivė.

„Kad išlaikyčiau sveiką protą, man labai svarbu turėti galimybę dirbti traukinyje“, – tvirtino nuolat iš Eilsberio į Londoną keliaujanti moteris.

Visados prisijungę

Tyrimas, kuris ketvirtadienį bus pristatytas Karališkojoje geografijos bendruomenėje, nustatė, kad 54 proc. keliaujančiųjų į darbą ir atgal ir besinaudojančių traukiniuose esančiu belaidžiu interneto ryšiu, siunčia laiškus darbo reikalais.

Kiti darbo elektroniniam paštui tikrinti ir laiškams rašyti naudojasi savo operatoriaus suteikiamais interneto duomenimis.

Keliaujantys į darbą bandė pasivyti ir rašė laiškus, kurie turėjo būti išsiųsti praėjusią dieną, o važiuojantys iš darbo užbaiginėjo tuos darbus, kurių nespėjo padaryti įprastinės darbo dienos metu.

„Kelyje laikas bet kokiu atveju gaištamas, tad aš galiu pabandyti jį išnaudoti ir pabaigti neužbaigtus darbus, kad nereikėtų prie jų sėdėti vakarais“, – teigė traukiniais tarp Londono ir Birmingamo kasdien keliaujantis darbuotojas.

Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią įtaką padarė tarp Londono ir Birmingamo bei tarp Londono ir Eilsberio važinėjančiuose traukiniuose įdiegtas geresnis nemokamo belaidžio interneto ryšio prieinamumas.

Tyrimas parodė, kad pagerėjusios interneto prieigos pasekmė yra pailgėjusios darbo valandos, o darbui naudojami nešiojamieji kompiuteriai ir išmanieji telefonai.

Iš vieno miesto į kitą dirbti keliaujantiems tėvams tokios kelionės yra savotiškas perėjimas ir galimybė pakeisti vaidmenis – iš šeimos aplinkos pereiti į darbo aplinką.

Kai kuriems keliautojams patinka galimybė keliaujant dirbti ir taip pamažu įsilieti į darbo dieną arba ją užbaigti.

„Kaip praleisiu didžiąją laiko dalį, priklauso nuo mano pasirinkimo: galiu ramiai pasiruošti būsimai darbo dienai, atsipalaiduoti arba kaip tik pamažu užmiršti darbo rūpesčius“, – aiškino iš Londono į Birmingamą važinėjantis keleivis.

Elektroninių laiškų rašymas
Elektroninių laiškų rašymas
© Shutterstock

Darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyra

Tyrimo rezultatai skatina klausimą apie darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą ir tai, ar sveika pratęsti darbo dieną, kad žmonės atsakinėtų į elektroninius laiškus pasibaigus darbo biure valandoms.

Jei kelionė tampa darbo dalimi, ar ji taip pat turėtų būti darbo valandų dalis?

Tyrėja daktarė Juliet Jain teigia, kad išmanieji telefonai ir interneto prieiga paskatino „išsitrynusias ribas“ tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tai taikoma ir kelionei į darbą.

„Kaip mes skaičiuosime šį laiką? Ar darbo vietos kultūra turi keistis?“ – klausia mokslininkė.

Tyrimas parodė, kad technologijos, užuot suteikusios žmonėms daugiau lankstumo darbe, prideda papildomų darbo valandų jau pasibaigus pagrindiniam darbo laikui.

„Tikras iššūkis nuspręsti, iš ko susideda darbas“, – teigia J. Jain.

Kelionę į darbą ir iš jo priskiriant darbo valandoms galima „palengvinti keliautojų įtampą važiuojant piko valandomis“, tvirtina mokslininkė, kalbėdama apie išskirstytų darbo valandų galimybę.

Tačiau ji teigia, kad tokia situacija taip pat reiškia, jog darbdaviai gali panorėti „didesnės kontrolės ir atsiskaitymo“, kad keliautojai detalizuotų, kaip leido laiką, kol pasiekė savo darbo stalą.

Verslo vadovai pripažįsta, kad sudėtinga nustatyti ribas, susijusias su tokiais darbo elektroniniais laiškais ir mobiliosiomis technologijomis, ir perspėjo, jog pernelyg išplitus šiam darbo tipui gali iškilti grėsmė produktyvumui.

„Vis didėjantis lankstumas gali iš esmės pertvarkyti privatus gyvenimo ir darbo pusiausvyrą į gerąją pusę. Tačiau tuo pat metu atsiranda labai daug erdvės stresui ir prastam produktyvumui“, – aiškina Jamie‘is Kerras iš Vadovų instituto.

„Kai nebedirbama nuo skambučio iki skambučio ir darbo laiko supratimas nebėra toks aiškus, apibrėžimas, kur prasideda laisvalaikis ir baigiasi darbas, bus būtinas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Be to, kils nemenkų keblumų reguliuotojams“, – sako J. Kerras.

Matthew Percivalis iš CBI teigia: „Reikalingas su sveiku protu neprasilenkiantis požiūris, kuris suteiktų darbuotojams įrankius, padėsiančius reguliuoti jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skvernelis nepatenkintas: prekybos centrų laukia nelengvi laikai (129)

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis susikvietė didžiųjų prekybos centrų atstovus. Po...

Krizės tyrime – priekaištai Nausėdos štabo vadovei (88)

Trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nuskambėjo ir...

Ekonomistė: su kiekvienu MMA pakėlimu regionuose bankrutuoja po kelias įmones (51)

Ginčas Trišalėje taryboje dėl minimalaus mėnesinio atlygio ( MMA ) antradienį baigėsi be...

Klaipėdoje įkliuvo mokyklines uniformas siuvanti bendrovė (2)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad...

„Danske Bank“ nežino, kiek pinigų išplauta Estijoje – traukiasi direktorius (25)

Didžiausias Danijos bankas „ Danske Bank “ trečiadienį prisipažino negalįs nustatyti, kiek...

Top naujienos

Užkalnis. Kalbininkai, iš jūsų šaiposi visi (120)

Žinot, kaip būna: parašai straipsnį, pasvajoji šio bei to, pasvaigsti, o tada „bum“ –...

Skvernelis nepatenkintas: prekybos centrų laukia nelengvi laikai (129)

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis susikvietė didžiųjų prekybos centrų atstovus. Po...

Rusijos ekspertas – apie grėsmingus Maskvos manevrus: dviejų generolų pastangos davė vaisių

Didelio masto karui su Vakarais Rusija pasirengusi ne prasčiau nei 1981 metais, įsitikinęs...

Krizės tyrime – priekaištai Nausėdos štabo vadovei (88)

Trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nuskambėjo ir...

Viešųjų ryšių specialistai įvertino kandidatų į prezidentus pasirodymus ir komandas (30)

Kitų metų gegužę vyksiantys Lietuvos prezidento rinkimai sulaukia vis daugiau dėmesio. Vienas po...

Labanoro girioje stabdomi miško kirtimai (203)

„Kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje...

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys (375)

Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?

Atsistatydina Santaros klinikų vadovas Strupas papildyta (17)

Korupcija įtariamas Santaros klinikų vadovas Kęstutis Strupas trečiadienį pranešė...

Tragedija Ukmergėje: naktį netikėtai mirė naujagimis (22)

Naktį iš antradienio į trečiadienį Ukmergėje mįslingai mirė naujagimis. Kūnas be išorinių...

Sureagavo į gėdingus rezultatus: vienos mokyklos pinigų gaus, kitos – nebe (7)

Ketvirtadalis Lietuvos moksleivių nepasiekia bazinio žinių lygio, o kaimiškų vietovių mokyklų...