aA
Finansų ministerijos pasiūlytas akcizų didinimo planas po konsultacijų tampa dar ambicingesnis – dar didesni tarifai siūlomi stipriesiems gėrimams, kaitinamajam tabakui, cigaretėms. Jei pataisos bus priimtos, kaitinamojo tabako (pvz, „Heets“) pakelis per trejus metus pabrangs 1,09 Euro, degtinės puslitris – 1,02 euro, sparčiau brangs ir cigaretės. Verslo organizacijos priešinasi tokiems pokyčiams.
Siūlo dar sparčiau kelti akcizus: kaitinamojo tabako pakelis brangtų 1,09 euro, degtinė – 1,02 Eur už puslitrį
© DELFI / Domantas Pipas

Finansų ministerijos atnaujino trimetį akcizų didinimo planą – jame siūlomi dar didesni tarifai, nei skelbta anksčiau.

Jau nuo kitų metų brangtų visas alkoholis, įskaitant alų, vyną, stipriuosius gėrimus, taip pat rūkalai: cigaretės, kaitinamasis tabakas, rūkomasis tabakas, elektroninių cigarečių skystis ir kiti produktai.

Vyriausybė dėl šio plano apsispręs pirmadienio posėdyje, o tuomet Akcizų įstatymo pataisas teiks Seimui. „Delfi“ jau skelbė, kad Seimas pasiryžęs akcizų augimą patvirtinti dar pavasario sesijoje.

Finansų ministerija argumentuoja, kad didesni akcizai nestabdys ekonomikos ir tuo pačiu prisidės prie visuomenės sveikatos didinimo tikslų, mat alkoholis ir rūkalai būtų mažiau įperkami.

Tarp rūkalų sparčiausiai brangtų kaitinamasis tabakas

Rūkalams numatytas akcizų augimo tempas yra skirtingas – sparčiausiai dėl mokestinio efekto galėtų brangti kaitinamasis tabakas.

Kaitinamojo tabako produktų, tokių kaip „Heets“ ar pan., pakelis per trejus metus pabrangtų nebe 55 centais, kaip buvo planuota anksčiau, o jau 1,09 Eur. Kitąmet akcizai prie pakelio kainos pridėtų 27 centus, dar po metų – 35 centus, o trečiais metais poveikis kainai sudarytų 47 centus.

Toks kainos pokytis būtų fiksuojamas, jei visas akcizas ir PVM būtų įskaičiuotas į kainą galutiniam vartotojui.

Cigarečių pakelis per trejus metus pabrangtų maždaug 55 centais (pirminiame plane buvo 51 centas) – 17 centų kitąmet, 18 centų dar po metų, o 20 centų – 2024 metais sausį, rašoma aiškinamajame rašte.

Rūkymas
Rūkymas
© Shutterstock

Palyginimui, 20 vnt. cigarečių pakelio apmokestinimas akcizais dabar yra tris kartus didesnis nei kaitinamojo tabako, ir siekia mažiausiai 2,31 euro – brangesnėms cigaretėms akcizas yra didesnis. Kaitinamojo tabako apmokestinimas akcizais keičiasi – siūloma apmokestinti nebe už kilogramus tabako, o už 1000 produkto vienetų. Tai reikštų, kad 20 vienetų pakelyje akcizai nuo kitų metų sudarytų apie 0,91 Eur be PVM.

Elektroninių cigarečių skysčio 10 ml per trejus metus pabrangtų 1,6 Euro – tai taipogi sparčiau nei anksčiau planuoti 1,1 Eur.

Cigarilių ar cigarų 20 gramų pakuotė per trejus metus pabrangtų apie 0,97 Eur, rūkomojo neapdoroto tabako 20 gramų – 0,55 Eur, šie dydžiai po derinimo nesikeitė.

Ir toliau siūloma apmokestinti rūkalus, kurie neturi tabako: „Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje atsiranda naujų produktų, savo esme panašių į kaitinamojo tabako produktus, tačiau savo sudėtyje neturinčių tabako, įstatymo projektu siūloma šiuos produktus prilyginti kaitinamojo tabako produktams“.


Daugiau surinkti tikisi iš stipriųjų gėrimų

Lyginant su pirminiu planu, paspartintas stipriųjų gėrimų akcizo augimas. Jei anksčiau buvo numatyta, kad degtinės ar kito stipriojo gėrimo puslitris per trejus metus pabrangtų 0,82 euro, atnaujinus projektą numatytas spartesnis brangimas – 1,02 Eur per trejus metus, arba po 32-36 centus kasmet.

Kito alkoholio akcizų didėjimas lieka toks pats.

5 proc. alkoholio tūrio alaus butelis (0,5 l) per trejus metus palaipsniui pabrangtų maždaug 8 centais – po 2-3 centus kasmet, šis planas nekoreguotas.

Siūlo dar sparčiau kelti akcizus: kaitinamojo tabako pakelis brangtų 1,09 euro, degtinė – 1,02 Eur už puslitrį
© Vida Press

Vyno puslitris, jei alkoholio tūris neviršija 8,5 laipsnio, per trejus metus pabrangtų 27 centais, o stipresnis – 33 centais, kasmet vidutiniškai po 10 centų.

Tarp alkoholio kategorijų, sparčiausiai siūloma didinti akcizus silpnam (iki 8,5 proc.) vynui – po 17-19 proc. kasmet, akcizai alui augtų apie 10 proc. per metus, stipriesiems gėrimams – apie 7 proc.

Verslo atstovai metė prieštaravimus

Finansų ministerija sulaukė tiek gamintojų, tiek importuotojų, tiek verslą atstovaujančių organizacijų prieštaravimų siūlomiems pokyčiams – verslas pokyčiams priešinasi.

Lietuvos aludarių gildija siūlė alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo nustatyti mažesnį akcizų didinimą, argumentuodama, kad akcizai turi ne tik mažinti bendrojo/grynojo alkoholio suvartojimą, tačiau ir gerinti šalies alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą – stipriuosius gėrimus keisti silpnesniais, mažiau žalingais gėrimais.

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija (LAGGIA) siūlė nedidinti akcizų vynui, kadangi esą pagal šiuos akcizus Lietuva ir taip yra 4-a visoje ES: „Taip pat taip būtų dar labiau padidinta atskirtis tarp vyno ir kitų alkoholinių gėrimų, kai būtent vyną daugiausiai renkasi atsakingai alkoholinius gėrimus vartojantys asmenys. Akcizas vynui specialistų jau vertinamas kaip protekcionistinis ir skatinantis kitų alkoholinių gėrimų vartojimą nesant tam aiškios priežasties. Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis Lietuvoje vyno parduodama mažiausiai, tačiau akcizai jam yra didžiausi“.

Rusija ir alkoholis
Rusija ir alkoholis
© DELFI / Artūras Morozovas

LAGGIA argumentavo, kad jau dabar pirkėjai skatinami vykti pirkti gėrimų į Lenkiją, o dabar ir Latvijoje akcizai taps gerokai mažesni.

„LAGGIA siūlo keisti alkoholio akcizų politiką iš esmės, o ne tiesiog didinti tarifus. Visų rūšių alkoholis yra tas pats alkoholis ir turi būti siekiama ženkliai sumažinti skirtumus tarp 1% alkoholio apmokestinimo skirtinguose alkoholio produktuose. Siūloma laikytis proporcijų vienodinant akcizų tarifus skirtingoms rūšims, numatant, kad visų alkoholio rūšių akcizų pokytis būtų susietas su alaus (šiuo metu mažiausiai apmokestinto) akcizų pokyčiu taip mažinant skirtumus 1 laipsnio apmokestinime skirtinguose produktuose“, – rašoma apibendrintuose siūlymuose.

Nacionalinės tabako gamintojų asociacija siūlė nustatyti kiek nuosaikesnius akcizų tarifus cigaretėms, kad taip būtų galima sumažinti prielaidas cigarečių vartotojams rinktis nelegalius gaminius. Taipogi siūlyta nustatyti nuosaikesnį tarifą cigarams ir cigarilėms, kad rinka išliktų stabili, nuosaikesnius tarifus nustatyti ir kitiems produktams. Tačiau Vyriausybės atstovai įvertino, kad cigarilių vartojimas auga, mat jos apmokestintos mažiau, be to, nėra draudžiama jas pardavinėti su įvairiais skoniais.

UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY), taip pat verslo organizacijos, nepritarė nuostatai kaitinamojo tabako produktams keisti apmokestinimo struktūrą iš svorio į vienetus. EY pažymėjo, kad mokestinės bazės suvienodinimas kaitinamojo tabako ir jiems alternatyviems produktams prieštarauja apmokestinimo akcizais principui. Įvedus siūlomą reguliavimą, produktas A, turintis mažesnį kiekį tabako ar nikotino, bus apmokestinamas visiškai vienodai lyginant su produktu B, turinčiu galimai daug didesnį kiekį žalingų medžiagų.

„Tokia sistema neatgrasys vartotojų nuo labiau žalingų sveikatai produktų, nes apmokestinimas akcizais bus visų vienodas, neatsižvelgiant nei į produkto sudėtį, nei į pačio vieneto dydį, kuris net nėra Įstatymo projektu apibrėžtas“, – įspėjo EY.

Kaitinamojo tabako ir kitų tabako gaminių gamintoja „Philip Morris Baltic“ (PMB) akcentavo, kad cigaretės ir kiti rūkomi tabako produktai, kaip kenksmingiausi, turėtų būti apmokestinami daugiausiai. Įmonė iš esmės nepritaria siūlomam akcizų tarifų didinimo planui ir modeliui, kai mažiau kenksmingų medžiagų išskiriantiems produktams akcizų tarifai siūlomi didinti ženkliai daugiau, nei cigaretėms ir kitiems žalingesniems rūkomiems produktams, tokiems kaip cigarilės ir rūkomasis tabakas.

Taip pat PMB pažymi, kad kaitinamojo tabako produktai turėtų būti apmokestinami ne už vienetus, nes taip bus iškraipyta konkurencija kaitinamųjų tabako gaminių rinkoje, nes taip daugiau bus apmokestinami produktai, turintys mažiau tabako mišinio, bus padaryta spraga apmokestinime, nes taip bus skatinamas atsiradimas didesnio dydžio ir daugiau tabako mišinio svorio turinčių produktų, dėl ko atsiras tikimybė surinkti mažiau pajamų į biudžetą, nei kad likus prie tabako svorio apmokestinimo.

O Valstybinė mokesčių inspekcija palaiko ministerijos iniciatyvą, tik įžvelgė vieną riziką – galimybę kaitinamojo tabako gamintojams piktnaudžiauti, jei bus apmokestinama už produkto vienetą, o ne už kilogramą. Tai gali fiziškai padidinti kaitinamojo tabako produktų vienetus, kad pirkėjai vėliau juos patys galėtų smulkinti – būtų sumokama mažiau akcizų. VMI siūlė apsvarstyti galimybę tobulinti įstatymą, numatant tam tikrą standartą, kurį turėtų atitikti Lietuvoje parduodami kaitinamojo tabako produktai (įskaitant produktus, kuriuose nėra tabako).

Sparčiau pildys biudžetą

Dar padidinti akcizai į biudžetą pridėtų milijonus.

Vien kitąmet didesni alkoholio ir tabako bei alternatyvių gaminių akcizai biudžetą papildytų 29,3 mln. eurų (pirminiame plane buvo 26,8 mln. eurų), 2023 metais – dar 36,3 mln. eurų (buvo planuojama 33 mln. Eur), o 2024 metais – papildomus 39,1 mln. eurų (planuota 35,2 mln. eurų).

Finansų ministerija paaiškina, kad augimas per trejus metus išdėliotas siekiant tikslo, kad mokesčių sistema būtų stabili ir prognozuojama bei suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu, o rinkos dalyviai turėtų laiko prisitaikyti.

Siūlo dar sparčiau kelti akcizus: kaitinamojo tabako pakelis brangtų 1,09 euro, degtinė – 1,02 Eur už puslitrį
© DELFI / Valdas Kopūstas

Akcizų didinimas atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių surinkimą, mažintų sveikatai žalingų produktų įperkamumą ir vartojimą, tokiu būdu būtų labiau prisidėta prie visuomenės sveikatingumo didinimo tikslų, argumentuoja Finansų ministerija.

Pažymima, kad nuosekliai didinant visus akcizus, siekiama išvengti pakaitumo efekto, kuomet akcizų tarifą padidinus vienai prekių grupei, išauga jai alternatyvių prekių vartojimas.

Nuogąstauja dėl kontrabandos

Pati Finansų ministerija aiškinamajame rašte pripažįsta, kad siūlomas akcizų padidinimas gali turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.

„Minėtos rizikos bus mažinamos tiek atskirų kontroliuojančių valstybės institucijų kryptinga veikla, tiek ir koordinuojant institucijų veiksmus“, – paaiškina ministerija.

Vyriausybė yra užsibrėžusi parengti visaapimantį Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planą, kurio priemonės turės įtakos ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtos apyvartos prevencijos užtikrinimui.

Taip pat Vyriausybė numačiusi muitinę aprūpinti tinkama muitinio tikrinimo įranga prie labiausiai pažeidžiamų išorinių valstybės sienų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
2.6098

Karantinas pakeitė apsipirkimo įpročius: gyventojai neskuba į fizines parduotuves (22)

Nors fizinės prekybos vietos, laikantis COVID-19 saugumo reikalavimų, veiklą vykdyti gali jau...

Pajūrio darbdaviai – varguose dėl darbuotojų: išmokos geriau nei minimali alga (234)

Prasidėjus vasaros sezonui pajūrio verslininkai intensyviai ieško darbuotojų, tačiau pandemija...

Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje pastebėta teršalų dėmė

Ketvirtadienio pavakarę Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje, ties „Vakarų laivų gamyklos”...

„SLO Lithuania“ keičia pavadinimą į „Helso“ (1)

Elektrotechnikos prekybos ir sprendimų bendrovė „SLO Lithuania “ keičia pavadinimą į...

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 30 vietą (1)

Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo viena pozicija –...

Top naujienos

Sureagavo į Lukašenkos pareiškimus: ragina telkti kuo daugiau pajėgų Raudonojo kryžiaus atstovė: tikėtis galima visko (480)

Nevyriausybinė organizacija Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina Lietuvą nedelsiant telkti jėgas,...

Antikvarinių papuošalų lobynas, kuriam neatsispyrė nei Statkevičius, nei į Lietuvą užsukusi Holivudo aktorė (17)

„ Antikvariniai papuošalai – išskirtinumas, laiko patikrinta kokybė ir prieskonis iš...

„Bloomberg“: Putino ir Bideno susitikimo metu – neramus signalas iš Baltijos šalių (200)

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė tikįs, kad susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu...

Euro 2020: Nyderlandai – Austrija (3)

Europos futbolo čempionate C grupės rungtynėse Amsterdame šeimininkė Nyderlandų rinktinė...

Profesorė: galbūt vertėtų pagalvoti apie „AstraZenecos“ atsisakymą (331)

Kodėl Europos vaistų agentūros (EVA) aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad gali būti verta...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Pasipūtėliškas filmas parodė Sovietų Sąjungos gėdą

Šiame epiniame šnipų seriale jau pavadinimas yra su klaida, ir šiaip pavadinime yra sudėta...

Po pertraukos į aikštę išbėgusi žvaigždė išvedė Belgiją į atkrintamąsias (52)

Belgijos rinktinė turėjo labai daug sunkumų Europos futbolo čempionato B grupės rungtynėse...

Europos Havajais vadinama sala vilioja lietuvius: „viskas įskaičiuota“ poilsis – ne tik Turkijoje (21)

Jūs atvykote į rojų žemėje – taip dažnai mėgsta sakyti gidai, vos tik Korfu saloje...

Gudrybės, padėsiančios greitai išvalyti mikrobangų krosnelę: dvi namuose randamos natūralios priemonės padarys stebuklus (3)

Kartais pakanka vos vieną kartą pašildyti maisto likučius ar sudeginti popierinį kukurūzų...

Joana Balčiuvienė | D+

Man 37-eri ir ieškau merginos, kurią galėčiau suvalgyti: šiuolaikinis kanibalizmas persikėlė į internetą

„Esu trisdešimtmetis vyras, ieškau moters, su kuria galėtume paragauti vienas kito mėsos“, –...