Antradienį kainas patvirtino bendrovės valdyba. Trečiadienį jos bus teikiamos tvirtinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEK).

ESO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas teigė, kad elektros kainos turėtų mažėti.

Vis dėlto jos veikiausiai didės, nes standartinį planą pasirinkusiems vartotojams (jų yra apie 90 proc. arba 1,5 mln.) siūloma nustatyti 1 Eur per mėnesį abonentinį mokestį (pastovią dedamąją).

„Siekiame, kad visi klientai tolygiau arba teisingiau prisidėtų prie elektros tinklų darbo ir eksploatacijos palaikymo. Visai nesvarbu, ar namų ūkis per mėnesį sunaudojo 10 ar 100 kilovatvalandžių – tinklą naudojame tą patį, o jo eksploatacija irgi kainuoja tiek pat“, – naujoves paaiškino R. Kiaulėnas, raminęs, kad Lietuvoje pastoviosios dedamosios pajamos už elektrą bus daug mažesnės nei kaimyninėse šalyse.

Vis dėlto 2018 m. bendrovės siūlomos kainos esą bus apie 3,5 proc. mažesnės nei taikomos šiais metais.

Paklaustas, kaip nustatytas 1 Eur abonentinis mokestis arba pastovi dedamoji, R. Kiaulėnas aiškino:

„Tai yra pastovus dydis, tiesiog norime paprastumo klientui, kad būtų paprastai prisimenama, kad būtų paprasta suskaičiuoti.“

Vadovas skaičiavo, kad elektra gali brangti tiems, kurie suvartoja iki 91 kWh per mėnesį.

Bendrovės atstovai skaičiavo, kad tokių klientų gali būti apie 660 tūkst.

Galutinai kainos turėtų būti patvirtintos iki lapkričio pabaigos.

Vyriausybė iki to laiko dar turi patvirtinti teisės aktus, nuo kurių priklausys, kokio dydžio vieną dedamąją – VIAP (t. y. viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) dalį – patvirtins VKEK.

R. Kiaulėnas skaičiavo, kad vidutiniškai 147 kWh per mėnesį energijos suvartojantys namų ūkiai per visus kitus metus už elektrą turėtų sutaupyti apie 7 Eur.

Šiuo metu naudojantis standartiniu tarifu, už elektrą gyventojams tenka mokėti po 0,114 Eur/kWh.

Pasirinkus dviejų laiko zonų mokėjimą, dieninė energijos kaina yra 0,124 Eur/kWh, o naktinė ir savaitgalio – 0,091 Eur/kWh.

„Standartinį“ dviejų laiko zonos tarifo planą pasirinkę klientai nuo kitų metų mokės pastoviąją 1 euro dydžio dalį bei 0,111 Eur (dienos metu darbo dienomis) ir 0,083 Eur už kWh (nakties metu ir savaitgaliais).

Akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ („Eso“) veiklą pradėjo 2016 m. pradžioje, sujungus „Lesto“ ir „Lietuvos dujas“.

ESO priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“.

Energetikos ministerija – prieš

Energetikos ministerija išplatino komentarą, kuriame rašoma, kad ji nepritaria ESO siūlymams dėl fiksuoto elektros mokesčio įvedimo.

„Energetikos ministerija nepritaria ESO pristatytam siūlymui įvesti privalomą fiksuotą pastovią elektros kainos dalį. Tai paliestų visus elektros vartotojus, o ypač elektros kainų pokyčiams jautriausius gyventojus, kurie paprastai suvartoja mažiausiai elektros energijos, todėl, neišdiskutavus tokio siūlymo, jam neturėtų būti pritarta", – rašoma ministerijos komentare.

„Šie siūlymai nebuvo suderinti su Energetikos ministerija. Mūsų nuomone, dabar pasiūlyta kainodara, įvedant fiksuotą mokestį, nėra socialiai teisinga, nes toks pats mokestis būtų mokamas nepriklausomai nuo suvartoto energijos kiekio ir turimos elektros galios. Bet kokius naujus kainodaros siūlymus reikia išsamiai išdiskutuoti ir įvertinti, kad jie nedarytų jokios neigiamos įtakos vartotojams“, – cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Papildyta 13:50 val.:

Ministerija žinojo, nors sako priešingai?

Pasirodžius ministro komentarui bendrovė „Eso“ neigė, kad ministerija nežinojusi apie planus dėl abonentinio mokesčio. Įmonė pateikė tokį papildomą komentarą:

„Nuolat bendradarbiaujame su Energetikos ministerija ir svarbiausius pokyčius visada pristatome bei aptariame. Ne išimtis ir mūsų siūlymas įvesti pastoviąją dalį mokėjimo plane „Standartinis“. Šį klausimą pristatėme ir aptarėme Energetikos ministerijoje. Reaguodami į šios dienos ministerijos poziciją, esame pasiruošę jai dar kartą pateikti ir pristatyti tokio siūlymo motyvus.

Verta atkreipti dėmesį, jog tai yra mūsų kainodaros siūlymas, kurį teikiame Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Dabar Komisija turės tai įvertinti ir paskelbti galutines elektros energijos kainas.

Pažymime, jog pastovioji dedamoji nėra priemonė pajamoms didinti – bendrovė jokių papildomų pajamų dėl pastoviosios dedamosios įvedimo negaus. Pajamų, gautų iš pastoviosios dalies, dydžiu siūlome mažinti kintamos dalies dydį – 1 kWh kainą.

Tokį kainodaros principą taiko beveik visi elektros skirstomųjų tinklų operatoriai Europoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Taip pat jis taikomas ir kitų komunalinių paslaugų tiekėjų – vandens, šilumos, dujų.

Elektros tinklų priežiūros kaštai nepriklauso nuo suvartoto elektros energijos kiekio. Didžiąją dalį mūsų kaštų sudaro pastoviosios sąnaudos, todėl pastoviosios dalies įvedimas leistų elektros tinklo priežiūros sąnaudas paskirstyti teisingiau: mažinti sąsają su persiunčiamu elektros energijos kiekiu ir labiau atsižvelgti į realią sąnaudų kilmę – ją susieti su infrastruktūros įrengimu ir jos priežiūra.

Mūsų skaičiavimais, mėnesio išlaidos elektrai su pastoviąja dedamąja kitąmet sumažėtų apie 900 tūkst. klientų.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1417)