Situacija Baltarusijoje: vienas esminis skirtumas nuo Rusijos

Su Rusija tarsi virkštele susieta Baltarusija jaučia didžiosios kaimynės ekonominių problemų pasekmes: krenta rublis, žmonės šluoja parduotuves, valstybė nustato nepajudinamas maisto produktų kainas, pareigūnai gaudo nelegaliai valiutą keičiančius gyventojus.

Praėjusios savaitės pabaigoje įvestas 30 proc. komisinis mokestis rublius keičiant į užsienio valiutą, kuris galios iki vasario, sukėlė pirkimo bangą kaimyninėje šalyje.

„Reikia suprasti, kad visos NVS šalys yra visiškai priklausomos nuo Rusijos, nes tai yra jų pagrindinė eksporto rinka. Taigi bet kokia problema Rusijoje labai stipriai atsiliepia kiekvienai iš tų šalių. O dar visai neseniai beveik visas Baltarusijos eksportas buvo nukreiptas į Rusiją, dabar jis siekia apie 40 proc. Bet visas likęs eksportas yra vadinamasis nevilties eksportas, kai jie pardavinėja arba labai pigiai, arba toms pačioms šalims, kurios pardavinėja Rusijai, taigi kitoms NVS regiono šalims“, - DELFI apie situaciją Baltarusijoje sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas.

Pasak jo, vienintelis būdas, kuris galėtų palaikyti Baltarusijos ir kitų NVS šalių verslo gyvybę, yra valiutos devalvacija, kuri natūraliai ir vyksta. To nepadariusios šalys negalės konkuruoti Rusijos rinkoje.

Be to, anot ekonomisto, dabar neverta tikėtis, kad Baltarusija sugebėtų staigiai perorientuoti savo eksportą į kitas šalis.

„Taigi jų laukia eilinė devalvacija, kuri vyksta natūraliai ir pajamų sumažėjimas. Aš manau, kad tai, ką dabar matome Rusijoje, su 3-6 mėnesių atsilikimu matysime Baltarusijoje: ir valiutos nuvertėjimas, ir internetinių parduotuvių šlavimas ir pan.“, - savo nuomonę dėstė S. Besagirskas.

Jie netiki savo valiuta

Tačiau yra vienas esminis skirtumas, kodėl baltarusiai į rublio kritimą reaguoja kitaip nei rusai – jie prie devalvacijos yra pripratę ir savo valiutos patikima nelaiko.

„Rusijoje paskutinė tokia krizė ir toks drastiškas valiutos devalvavimas vyko gana seniai, o Baltarusijoje tai yra nuolatinis procesas, baltarusiai jau yra įpratę netikėti savo valiuta, todėl ir santaupų ja nelaiko. Jiems įprastas dalykas turimus pinigus išsikeisti į eurus arba dolerius, jie ypač mėgsta dolerius, arba pinigus paversti tam tikrais daiktais, todėl panikos ten yra ir bus mažiau“, - sakė S. Besagirskas.

Pasak jo, valiutos vertei krentant žmonės ims daugiau pirkti ir rublį konvertuoti į kažką stabilesnio. Tai gali tapti netgi nedidele galimybe mūsų turizmui, prekybai, tačiau ilguoju laikotarpiu turistų iš Baltarusijos sumažės panašiai kaip iš Rusijos, nes tiesiog jie neįpirks paslaugų. Tas pats galioja ir lietuviškoms prekėms.

„Reikia susitaikyti, kad tai yra viso NVS regiono, kuris priklausomas nuo Rusijos, problema ir reikia tą laikotarpį išgyventi. Manau, kad tų šalių tikrai nereikia nurašyti, bet per metus-dvejus dalies rinkos neteksime, nes sumažės gyventojų perkamoji galia“, - kalbėjo pašnekovas.

S. Besagirsko vertinimu, baltarusiškas rublis gali nuvertėti panašiai kaip ir Rusijos valiuta. Šiuo metu jis yra netekęs apie 50 proc, vertės dolerio atžvilgiu.

Tvyro nežinia

Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Vidmantas Verbickas sako, kad Baltarusijos centrinis bankas, reaguodamas į padidėjusį indėlių keitimą į užsienio valiutą, įvedė 30 proc. mokestį keičiant valiutą, pakėlė bazines palūkanų normas iki 50 proc. Tikimasi, kad tai padidins norą laikyti indėlius nacionaline valiuta, nes Baltarusijoje šiemet prognozuojama 20 proc. infliacija.

„Teko skaityti Baltarusijos spaudoje, kad buvo kilęs tam tikras ažiotažas, kai baltarusiai rublinius indėlius masiškai nusiiminėjo arba pervedinėjo į sąskaitas užsienio valiuta. Kaip teigia spauda, vien per praėjusį ketvirtadienį iš rublinių indėlių buvo atitraukti apie 2 trilijonai rublių, skaičiuojant tos dienos kursu būtų apie 149 mln. eurų. Daugiau skaičių nemačiau, tačiau tai rodo, kad paskutinėmis dienomis judėjimas buvo“, - DELFI komentavo jis.

Baltarusijoje nuo 40 iki 55 proc. produkcijos sudaro importinės prekės. Pasak pašnekovo, kadangi 30 proc. komisinis mokestis keičiant rublius į valiutą galios ir įmonėms, bet tuo pačiu valstybė reguliuoja maisto produktų antkainius, gali būti, kad kai kurių produktų pardavinėti tiesiog neapsimokės.

„Tai visai prekybos grandinei užduoda klausimą, ką daryti. (…) Tvyro netikrumas, kas bus toliau. Kaip buvo rašoma spaudoje, kilo tam tikras ažiotažas, kai žmonės, gelbėdami turimus rublius nuo nuvertėjimo, puolė pirkti elektroninę ir buitinę techniką ir kitas ilgalaikio vartojimo prekes. Tai rodo baimę, kad toliau vyks Baltarusijos rublio devalvacija“, - teigė V. Verbickas.

Taip pat Baltarusijos prekybos ministerija griežtai tikrina, kad parduotuvėse būtų nustatytas vietos gamintojų ir importinių prekių santykis, taip pat uždrausta kainas nurodyti kita valiuta nei Baltarusijos rubliais. Dėl to uždarytos kai kurios didžiausios baltarusiškos elektroninės parduotuvės, taip pat kai kurios mažmeninės prekybos parduotuvės.

„Tokiais veiksmais siekiama spekuliacinį spaudimą Baltarusijos rublio atžvilgiu ir Baltarusijos gamintojus grąžinti į konkurencinę aplinką. Daugelio ekspertų vertinimu, Baltarusijos rublis yra maždaug 30-40 proc. pervertintas”, - sakė Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje.

Lietuvos banko duomenimis, 10 tūkst. Baltarusijos rublių kainavo 2,46 Lt, o, pavyzdžiui, gruodžio 18-ąją 10 tūkst. Baltarusijos rublių kainavo 2,39 Lt.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!