„Šiandien dienai Lietuvos situacija yra tokia, kad mokėjimo prašymas yra gautas, bet kol kas toliau vyksta vertinimas, nes Lietuva nėra iki galo pabaigusi ir pasiekusi užsibrėžtų rodiklių. Nėra pasiektas mokestinių rodiklių įgyvendinimas, dėl kurių Lietuva nepadarė iki galo visų reikalingų veiksmų. Komisija dabar labai aiškiai pasakė dėl dalinio mokėjimo, kur Lietuva buvo pirmoji šalis narė prašiusi jo ir dabar priėmė sprendimą, kad galimai įvertins, bus naudojamas specialus koeficientas, metodologija, dėl dalinio mokėjimo“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Jei šalis narė nėra padariusi galutinai reformų, tai dalinis mokėjimas bus įvykdytas, o toms reformoms įvykdyti duodami papildomi šeši mėnesiai. Tačiau, jeigu šalis narė per tuos šešis mėnesius neįvykdys reformų, tada praras galimybę į mokėjimus“, – pridūrė jis.
Politikas pažymėjo, kad galutinio sprendimo dar nėra, bet greičiausiai bus duodami minėti 6 papildomi mėnesiai rodiklių įgyvendinimui ir tuomet gaunamas pilnas mokėjimas.
„Dabar taip galutinai pasakyti, kad dabar taip (bus 6 papildomi mėnesiai tikslų pasiekimui – ELTA), tai dar ne, nes nėra galutinio sprendimo, bet jis bus jau vasario mėnesį ir greičiausiai bus tie 6 papildomi mėnesiai, per kuriuos reikės įgyvendinti visus rodiklius, kad gauti pilną mokėjimą“, – tvirtino eurokomisaras.
V. Sinkevičius tikina, kad Lietuva šiuo metu yra pateikusi mokėjimo prašymą už 565 mln. eurų, o iš viso pretenduoja į 2,2 mlrd. eurų.
„Dabar mokėjimo prašymas yra pateiktas už 565 mln. eurų. Iš viso Lietuvą pretenduoja į 2,2 mlrd. eurų, tai yra padarytas avansinis mokėjimas, kuris yra padarytas valstybėms narėms nepaisant ir nevertinant reformų, tai Lietuva yra gavusi 289 mln. eurų, bet tai yra avansinis mokėjimas, be jokių reformų, už plano parengimą, kai jau buvo priimti sprendimai. Lapkričio 20 d. Lietuva pateikė prašymą dėl pirmo mokėjimo, ir tai yra 565 mln. eurų“, – aiškino EK narys.
Jis akcentavo, kad antradienį išleistas komunikatas pirmiausia skirtas įvertinti padarytą progresą, praėjus dviems metams nuo to, kai buvo pradėtas įgyventi RRF planas.
„Komisija jau išmokėjo daugiau nei 144 mlrd. eurų, 97 mlrd. eurų dotacijų bei 47 mlrd. eurų paskolų valstybėms narėms. Paprastai Komisija per du mėnesius, yra gaunamas valstybės narės mokėjimo prašymas, per du mėnesius svarstoma ar atitinkami tikslai buvo pasiekti ir įvykdyti ir tuomet įvykdo mokėjimą“, – sakė V. Sinkevičius.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda aiškina, kad Lietuva turi pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi. Jis aiškina, kad bendrosios skolinimosi sąlygos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje blogėja, todėl nepasinaudoti gaivinimo fondo paskoline dalimi būtų klaidą.
2021 m. vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.
