DELFI su eurokomisaru kalbėjosi apie šiandieninę situaciją šalyje ir netrukus Lietuvos laukiančius didelius išbandymus – Žaliojo kurso programos įgyvendinimą.
– Lietuvoje vienas po kito į viešumą kyla aplinkosaugos pažeidimai. Nuo gaisro Alytuje iki daugelio jau žinomų kitų atvejų, susijusių su nuotekomis ir tarša. Kaip jūs bendrai vertinate tai, kas šiandien vyksta šalyje?
– Situacija, turbūt, yra dvejopa. Iš vienos pusės, ji labai niūri, tačiau tuo pat metu ji teikia vilties, kad sistema valosi ir vyksta sisteminiai pokyčiai, kurie daugelį metų buvo tiesiog ignoruojami.
Iš tiesų, sunku suvokti, kad metų metus įmonės, kurios vadino save atsakingomis, galimai teršė aplinką, o už tai atsakingos struktūros nesiėmė jokių veiksmų ir nereagavo į gyventojų prašymus. Manau, kad labai svarbu, kad mes matytume, jog vyksta progresas, yra užkertamas kelias tolesnei taršai ir, manau, kad galime judėti į priekį atsispirdami nuo šios, deja, niūrokos situacijos.
– Bet ar sutinkate, kad šiandien Europoje daug kalbame apie ekologiją, ją skatiname, bet patys Lietuvoje nesusitvarkome?
– Europos žaliasis kursas (Europos Komisijos (EK) programa, skirta iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu- red.) dėl to ir gimė, nes ekologinė sistema visoje Europos Sąjungoje (ES) yra labai prasta ir jeigu kalbėtume konkrečiau, apie bioįvairovę, vos 16 proc. rūšių yra geroje būklėje, todėl bendrai kalbant apie klimato kaitą reikia, kad tiek žemė, tiek vanduo būtų pakankamai švarūs, kad galėtų absorbuoti didelius kiekius CO2.
Todėl šioje vietoje ir yra žaliojo plano ištakos. Matydami tai, kas vyksta Europoje ir kad situacija iš tiesų negerėja, tam ir buvo sukurtas žaliasis planas, o prie jo valstybės narės prisijungė būdamos skirtingose situacijose.
Lietuva turi neblogų pavyzdžių, bet matome, kad skaudžiausia yra tai, kad sistema neveikia ir nesaugojo gamtos taip, kaip buvo parašyta įstatymuose.
– Bet problemos aplinkosaugos srityje Lietuvoje, ko gero, neatsirado per vieną dieną. Kaip vertinate buvusių aplinkos ministrų darbą, kodėl niekas nebuvo daroma anksčiau?
– Aš nenorėčiau kaltinti sakydamas, kad anksčiau ministrai neatkreipė į tai dėmesio. Jeigu taip pagalvojant, tai Aplinkos ministerijos portfelis yra pakankamai platus ir vieni rinkosi vienus prioritetus, o kiti kitus, bet manau, kad dažnu atveju, deja, taip jau yra politikoje, kad būtinybė prispaudžia prie sienos.
Šiuo atveju, aš sveikinu dabartinį aplinkos ministrą. „Grigeo“ atvejis – proaktyvus ištyrimas reaguojant į gyventojų skundus, tačiau tokios nelaimės, kaip įvykęs gaisras Alytuje, yra ne tik ministerijų atsakomybė, bet ir savivaldybių.
Jos taip pat turi žinoti tuos objektus, kokia yra būklė, o jų vadovams ignoruojant savivaldybės perspėjimus, tada kalbėtis su ministerijomis ir panašiomis institucijomis.
– Ar, Jūsų manymu, Lietuva turėtų imtis drastiškesnių priemonių ir baudų kovojant su teršėjais? Visai neseniai Seimas apsisprendė dėl „Klaipėdos paketo“, kuriuo griežtina aplinkos apsaugos kontrolę.
– Aš asmeniškai tikrai palaikau iniciatyvas, kurios padeda užtikrinti aplinkos tausojimą ir sveikesnę aplinką šalies gyventojams.
Aš negaliu įsitraukti į valstybės įstatymo priėmimo procesą, bet tikiu, kad Seimo nariai, reaguodami į trūkumus, priims reikalingus įstatymus ir manau, kad griežtesnis požiūris turėtų būti susijęs ne tik su didesne atsakomybe už įstatymo pažeidimus, bet ir iš tikrinimų, kad įstatymai veiktų, nes baudas mes galime iškelti ir iki labai aukštų skaičių, bet kas iš to, jeigu įgyvendinimas šlubuoja, jeigu teršėjas nėra pagaunamas.
Labai svarbu, kad pati sistema būtų skaidri, kad vykdytų savo funkcijas, kad būtų veikianti.
– Jūs spaudoje anksčiau minėjote, kad įsitrauksite, seksite „Grigeo“ situaciją. Gal dėl to klausimus kėlėte ir Briuselyje?
– Reikia suprasti, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė turinti ekologinių problemų. Per pastaruosius porą mėnesių ekologinių nelaimių taip pat įvyko ir kituose ES valstybėse, tačiau, žinoma, į „Grigeo“ atvejį žiūrime labai rimtai.
Man pavaldus aplinkos direktoratas, mano kabineto kolegos ir aš pats, asmeniškai, stebime situaciją, bendraujame su institucijomis Lietuvoje, žiūrime, kaip jiems sekasi tvarkytis ir esame kalbėję apie techninės pagalbos galimybes ir, manau, kad kol kas „Grigeo“ atveju reikėtų mažiau reakcijų ir sulaukti tyrimų rezultatų.
Po jų mes matysime, kokio lygio yra tarša, užterštumas, kokia žala padaryta, kokios sankcijos grės ir panašiai. Manau, turėtume sulaukti šio etapo ir tada jau kalbėti apie vėlesnius, be jokios abejonės, apie taršos tvarkymą, kas bus be galo svarbu.
– Tačiau tyrimo rezultatų gali tekti laukti labai ilgai.
– Aš suprantu gyventojų ir žmonių nekantrumą, ypač tų, kurie šalia gyveno ir dėl to skundėsi daugelį metų ir tai buvo ignoruota, tačiau mes neturime pamiršti fakto, kad esame teisinė valstybė ir mūsų šalyje kiekvienas turi teisę į teisinę gynybą.
Aš tikiu, kad prokurorai atlieka savo darbą, šiai bylai teikia prioritetą. Tikiu, kad surinkti įrodymai greitu metu pasieks teismus. Mes taip pat komisijoje stebime šią situaciją ir nuolat bendrauju ir su aplinkos ministru, todėl nepamirškime, kad esame teisinė valstybė.
– Ar iki kolegų EK ateina naujienos, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje?
– Nepasakyčiau. Žinoma, kad mes komisijoje aptariame vienus ar kitus klausimus, kurie yra iškeliami ir be jokios abejonės aš su kolegomis tariuosi vienais ar kitais klausimais, tačiau nesakyčiau, kad tai būtų prioritetas.
Prioritetai yra platesni, aprėpiantys 28 šalis nares, o kiekvienoje jų yra įvairių problemų ir europarlamentarai labai dažnai kreipia komisarų dėmesį į vieną ar į kitą valstybę narę.
– Europa sieks Žaliojo Kurso. Tikslas – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Kaip manote, ar Lietuva šiandien yra pasiruošusi tokiai misijai?
– Ne tik Lietuva, bet ir kitos ES valstybės turės praeiti ilgą kelią. Kalbant apie Lietuvą, manau, kad ji nesunkiai gali tai pasiekti. Vienas dalykas – šalies dydis – turime atkreipti dėmesį į mūsų pramoninį išsivystymą, kur reikės didelių investicijų, bet energetinis mūsų išsivystymas yra pažengęs labai toli, palyginti su kitomis ES valstybėmis.
Dėmesį turime atkreipti ir į transportą, mobilumą miestuose, bet klausimų turi visos valstybės, visos šalys narės darosi namų darbus, vertina, kiek tai galėtų kainuoti ir galiu pasakyti, kad Lietuvos paskaičiuotas 2030 m. tikslų įgyvendinimas – 14 mlrd. Eur, jis nėra toks kosmiškai didelis skaičius, kuris signalizuotų, kad esame labai smarkiai atsilikę.
Kaip ir sakiau, yra sričių, kur esame neblogai pajudėję, t.y. energetika. Palyginti su kitomis šalimis narėmis mes esame labai smarkiai pažengę.
– Kokios būtų pagrindinės sritys Lietuvai, kur jai reikėtų labiausiai pasitempti, kur turime daugiausia problemų?
– Vienas dalykas – energetika. Pabaigti, nors liko ir nedaug, bet dar turime namų ūkių, kurie šildosi anglimi, malkomis ir neaišku kuo. Labai svarbu sutvarkyti tą energetinį efektyvumą.
Taip pat – transportas. Transporto tarša Lietuvoje tik didėjo. CO2 išmetimas pastaraisiais metais… turbūt reikės tą tendenciją keisti ir, aišku, pramonė.
Ji bus ypatingas žaidėjas, nes turime tokių miestų, kurie yra paremti viena gamykla, kuri išmeta labai daug CO2 ir yra įdarbinusi labai daug žmonių.
– Ar pastarieji taršos skandalai Lietuvoje turės įtakos dėl Lietuvai skiriamų pinigų Žaliajam kursui įgyvendinti?
– Ne, nes yra kiti vertinimo kriterijai.
Lietuva, kaip ir bet kita šalis narė privalo įgyvendinti ES direktyvas ir įstatymus, kurie užtikrintų aplinkosaugą ir, aišku, jeigu tie įstatymai būtų nevykdyti, būtų kitos procedūros. O kalbant apie ES finansavimą, jeigu jis būtų skirtas taršai mažinti, Kuršių marioms valyti ir būtų panaudoti kitaip, tuomet grėstų tų pinigų susigrąžinimas, kitos procedūros, bet, šiuo atveju, tikrai ne.
– Tai, kaip suprantu, Lietuvai skirtos sumos, 97 mln. Eur programai įgyvendinti, nebepadidinsime, ar dar derėsimės?
– Tai yra pirmasis tranzicijos fondo paskirstymas. Tai yra komisijos sprendimas, kur nuomonę dar turi išsakyti taryba. Šiuo atveju su išvadomis dar neskubėkime.
