„Tai yra istorinis susitarimas, kuris pagilina ES integraciją. Tai nematyto dydžio atsakas prieš pandemijos sukeltus padarinius šalių narių ekonomikai. EK tikslas buvo vienas – kuo greičiau ir moderniau atstatyti ES šalių narių ekonomiką, kad ji grįžtų į tą buvusį priešvirusinį tempą. Su tokio dydžio lėšomis visos galimybės tai įgyvendinti bus. Labai daug priklausys nuo šalių narių, taip pat ir Lietuvos, kaip tokio dydžio pinigai bus panaudoti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė V. Sinkevičius.
Europos Parlamentarui nepritariant į ateitį orientuotų programų finansavimo sumažinimui bei grasinant blokuoti biudžetą, V. Sinkevičius sako, kad, nors žaliosios ekonomikos kuriamos darbo vietos krizės metu nukentėjo mažai, tačiau su esamu susitarimu galima tiek siekti klimato kaitos tikslų, tiek padėti šalių ekonomikoms.
„Diskusija labai svarbi, kuri persikels į Europos Parlamentą (EP). Jis labai teisingai pabrėžia, kad yra sričių, kurioms reikalingas finansavimas. Žinau iš patirties būnant ministru, kad visada tų sričių nemažėja, jų tik daugėja. Turime nuspręsti, kokių tikslų norėsime pasiekti su šiuo rekordiškai dideliu biudžetu. Aš šiuo atveju labai pritariu EP, kad galima nušauti du zuikius vienu šūviu – siekti klimato kaitos tikslų tiek iki 2030 metų, tiek iki 2050 metų, tiek padėti šalių ekonomikos atsitiesti. Žaliosios darbo vietos buvo daug mažiau paveiktos pandemijos“, – teigė Europos komisaras.
Jis pabrėžė, kad nacionaliniai parlamentarai turės priimti greitus sprendimus.
„Rugsėjį tai prasidės vėl su nauju impulsu, nes reikalingi sprendimai vėliau persikels ir į nacionalinius parlamentus. Dar yra dalis skolintų lėšų, kurios turi būti ratifikuotos nacionalinių parlamentų. Tai aišku, čia reikės greitų sprendimų. Net neabejoju, kad jie bus surasti“, – teigė V. Sinkevičius.
Aukšto rango ES politikai jau pradėjo raginti EP priimti neseniai Europos Vadovų Taryboje (EVT) sutartą 1,8 trln. eurų dydžio ES Daugiametę finansinę perspektyvą ir Gaivinimo fondą.
