„Infliacija lėtėja ir, mano vertinimu, ji lėtėja pakankamai sparčiai. Finansų ministerijos atnaujintos prognozės rodo mažesnę vidutinę infliaciją šiais metais, kas reiškia, kad infliacijos rodkilis palenda po vidutinio darbo užmokesčio prognoze, kas tada, kai teikėme biudžetą, buvo priešingai.
Man atrodo, kad labai svarbus aspektas čia bus II pusmetis ir energetikos kainos, nes tikrai nesitikėtume nieko panašaus į tai, kas buvo praėjusiais metais, kai II pusmetį kainų šuolis buvo didžiulis ir tada prasidėjo visas tas didelis spaudimas. Dabar matome procesą besisukantį atgal“, – laidoje „Delfi interviu“ teigė ji.
Premjerė sutiko, kad kai kuriose pozicijose infliacijos lėtėjimas yra labai mažas, kaip, teigė, maisto prekių kainose, tačiau jeigu palygintume energetikos kainų augimą, šiemet situacija yra apsivertusi.
„Vyriausybė jau tvirtindama šių metų biudžetą indeksavo pakankamai ženkliai visas išmokas, kurios priklauso nuo biudžeto: ir pensijas, ir visas socialines išmokas, ir MMA buvo padidinta pakankamai ženkliai, ir NPD.
Tai toms visuomenės grupėms, kurių pajamas Vyriausybė yra įsipareigojusi kažkaip apsaugoti ar užtikrinti, net ir šio neapibrėžtumo sąlygomis, tikrai sprendimų buvo priimta pakankamai“, – tikino ji bei pridūrė, kad ir energetikos kainoms amortizuoti buvo suplanuotas didžiulis biudžetas.
„Laimė, tendencijos energetinėse rinkose pasikeitė taip, kad iš esmės tų lėšų prireiks naudoti mažiau ir tai reiškia, kad valstybė mažiau pasiskolins už palūkanas, kurios, deja, Lietuvai dabar yra pakankamai nepalankios“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė sutiko, kad ekonomikos augimas dabar neatrodo įkvepiantis, tačiau ragino pasižiūrėti į darbo rinką – galima matyti, kad ji išlieka stipri.
„Ir darbo užmokesčio augimas, ir nedarbo stabilumas darbuotojams programuoja pakankamai gerus metus“, – sakė ji.
Kalbėdama apie Finansų ministerijos siūlomą mokesčių reformą, premjerė sakė, kad nematoma liko ta dalis, kuri net pagerino sąlygas verslui.
„Mes galime visiems sumažinti mokesčius iki nulio, pasakyti, kad čia ir pasibaigia valstybės garantijos, bet gi suprantame, kad kalbame apie absurdišką dalyką.
Aišku, tam, kam reikės mokėti daugiau nei iki šiol, jam atrodo, kad tai yra mokesčių kėlimas, bet tam žmogui, kuris gaudamas tas pačias pajamas dėl nepaaiškinamų priežasčių dabar moka daugiau negu kitas žmogus, gaudamas tas pačias pajamas, jam tai gali atrodyti kitaip, kad dabartinė mokesčių sistema yra neteisinga.
Man atrodo, kad ko nėra toje mokesčių reformoje, tai nėra bandymo žūtbūt kažkaip ženkliai, staigiai padidinti biudžeto pajamas, todėl, kad net ir atskirų pajamų apmokestinimo sulyginimai išsidėlioja per laikotarpį, kuris baigtųsi per keletą metų“, – sakė ji bei teigė, kad jai svarbiausia būtų išlaikyti visą mokesčių reformos paketą.
„Nebūna tokių reformų, kur ateina Vyriausybė ir visus mokesčius sumažina, nes į ta pačią Vyriausybę yra pareikalavimų dėl pedagogų atlyginimų, pensijų, infrastruktūros, kelių, griūvančių tiltų. Turime tuos dalykus subalansuoti“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat kalbėjo, kad nesvarbu, jog artėja rinkimai, prie opių klausimų reikia grįžti.
„Dabar tie politikai opozicijoje, kurie mane kritikuoja, kad elgiuosi, kaip „atšalusi galvą“ siūlydama reformą likus 1,5 metų iki rinkimų, aš gi nė kiek neabejoju, kad jei man nepavyks, o jie laimės rinkimus, jiems patiems reikės prie šitos temos grįžti“, – sakė ji ir prakalbo ir apie automobilių taršos mokestį.
Jos teigimu, Estija ketina įsivesti tokį mokestį ir tokiu atveju Lietuva galimai liktų viena tokio neturinti regione.
„Ikišiolei buvome dviese su estais, dabar stebėsime, kaip Estijai sekasi susitarti su savo parlamentu. <...>
Manau, kad turėsime grįžti prie diskusijų, nes turime įsipareigojimus pagal Žaliąjį kursą“, – sakė ji ir tikino, kad jei emisijų sumažinti nepavyks, kažkas turės mokėti baudas, kai Lietuva nebus pasiekusi savo įsipareigojimų.
