„Kai situacija yra neapibrėžta, kol nematome aiškesnės perspektyvos, Vyriausybė turbūt neturėtų dabar tos nesusiformavusios pusiausvyros blaškyti kažkokiais naujais papildomais sprendimais. Jeigu mes susitariame, kad lengvatos yra taikomos kaip tam tikros laikinos subsidijos labiausiai nukentėjusiems verslams, tai ir turi būti labai aiški sąsaja su tuo laikotarpiu, kai fiksuojamas nukentėjimas“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė premjerė.
„Sakyčiau, kad dabartinės karo aplinkybės nėra tos, kurios specifiškai veikia būtent šį sektorių. Gal būtų išmintingiau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus tam pačiam energetiniam efektyvumui ar panašiai“, – pridūrė ji.
Anot premjerės, pusantrų metų taikyta PVM lengvata yra pakankamai solidi, kad kompensuotų pandeminius praradimus, kuriuos patyrė šis sektorius, būdamas uždarytas arba gerokai apribotas.
„Aš vis dėlto manau, kad kai buvo siūloma ši subsidija, jos ekonominis pagrindimas buvo labai aiškus. O jeigu mes sutariame, kad tai yra subsidija verslui, tai ji turi turėti tam tikras labai aiškias ribas“, – teigė ji.
Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė dar neturėjo progos svarstyti pasiūlymo dėl lengvatos pratęsimo.
Laisvės frakcija siūlo lengvatą maitinimo paslaugoms – ji baigia galioti šių metų pabaigoje – pratęsti iki 2023 metų pabaigos. Ji buvo įvesta pernai siekiant padėti nuo pandemijos ypač nukentėjusiam verslui.
Vienas pratęsimo iniciatorių, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas anksčiau teigė, kad smulkusis ir vidutinis maitinimo verslas vis dar moka susikaupusias skolas ir per pandemiją atidėtus mokesčius. Pasak jo, situaciją apsunkina ir atsigavimą po karantino stabdo nauji iššūkiai – kainų, darbo užmokesčio augimas, daugiau kaip trečdaliu didėję komunalinių paslaugų ir elektros kaštai, drastiškai kritęs užsienio turistų skaičius.
9 proc. PVM tarifas dabar taikomas maitinimo paslaugoms ir maistui išsinešti, išskyrus alkoholinius gėrimus.