Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pakartojo, kad užtrukus diskusijoms su ekspertais ir atsiradus poreikiui tikslinti kai kurias nuostatas, kol kas sprendimai verslui nebuvo priimti.
„Aš esu įsitikinusi kad pirmadienį mes tokį planą galėsime patvirtinti ir toliau pagal jį galėsime priimti atitinkamus sprendimus, dėl to, kokiomis sąlygomis ir nuo kokių datų, kokios veiklos galėtų būti atnaujintos“, – sako I. Šimonytė.
Dėl to, kokios galėtų būti datos ir nuostatos, anot jo, tvirtins vyriausybė, tačiau pirmiausia reikia susitarti dėl schemos, kas ir kokioms nuostatoms esant gali veikti.
„Natūralu, kad diskusija negali nevykti ir Vyriausybė tyrėjo planą, ketinimą šią savaitę apsvarstyti galimą tam tikrą grafiką, kaip pereinant situacijai iš vieno scenarijaus į kitą keistųsi konkrečių verslų ir konkrečių veiklų padėtis“, – teigė premjerė.
Premjerės pasiteirauta, ar verslas gali tikėtis, kad kitą savaitę bus priimtas sprendimas dėl atsidarymo.
„Tuos klausimus sprendžia Vyriausybė, kai Vyriausybė priims mielai ir pasisakysiu. Ar tai bus kita savaitė, ar dar kita pamatysime, kai Vyriausybė priims konkrečius sprendimus, o ne kai deklaruos savo ketinimus sutarti dėl principinės schemos ir etapų, kaip būtų galima iš karantino išeiti, jei padėtis taisys kaip taisosi dabar“, – sakė premjerė.
Žada planą anksčiau „nei kažkas sugebės parašyti ieškinį“
Paklausta apie smulkaus ir vidutinio verslo atstovų įspėjimus apie galimus ieškinius, premjerė tikino, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kur kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo teisėtą interesą.
„Noriu tikėtis, kad Vyriausybės sprendimai, kurie aiškiai nubrėš kryptį, kokiais etapais kokios veiklos galės prasidėti, bus priimti anksčiau nei kažkas sugebės parašyti ieškinį“, – teigia I. Šimonytė.
Žiniasklaidai ji patvirtino, kad girdima apie individualia veikla besiverčiančius žmones, kurie nebegali pragyventi iš 260 eurų per mėnesį.
„Jei atsitiktų taip, kad reikėtų ilgesnių apribojimų ar atsitiktų taip, kad į apribojimus vėl reikėtų sugrįžti dėl to, kad epidemiologinė situacija labai pablogėtų, aš neatmetu ir to, kad teiktume Seimui pasiūlymus dėl šių paramos dydžių keitimo.“
Žadama, kad kitą savaitę galėtų būti patvirtinta nauja paramos verslui koncepcija, o taip pat parama testavimu.
„Dabar bus papildomas paramos paketas, o koncepcija tikiuosi bus irgi patvirtinta kitą savaitę. Tarp tų priemonių turėtų būti ir priemonė testavimui, kuri padėtų ir motyvuotų darbdavius, ypač smulkaus ir vidutinio verslo, darbuotojus testuoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Prieš spaudos konferenciją premjerė I. Šimonytė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovais.
„Vyriausybės vertinimu situacija išlieka rimta, nors ir geresnė nei buvo prieš keletą savaičių, ir tą matome tiek iš susirgimų skaičiaus, tiek iš teigiamų testų skaičiaus, tiek iš situacijos ligoninėse, tiek iš sumažėjusio mirtingumo, kas yra turbūt svarbiausias pasiekimas šitų kelių savaičių. Bet natūralu, kad diskusija negali nevykti“, – kalbėjo premjerė.
Atskiros savivaldybės gali tikėtis sprendimų priėmus planą
Ji pakartojo ir poziciją, kad galima ieškoti teritorinių sprendimų atskirose savivaldybėse, tačiau pirmiau reikia pasitvirtinti bendrą išėjimo iš karantino planą.
„Bandome su atskiromis savivaldybėmis, kurių situacija yra gerokai geresnė nei Lietuvos vidurkis ir gerėja, dėl galimo atskiro režimo, kad jų viduje, tose savivaldybėse, atlaisvinimų galėtų būti padaryta ir daugiau nei nacionaliniu mastu, mainais savivaldybėms įsipareigojant situaciją atidžiai kontroliuoti, testuoti, izoliuoti, nustatyti židinius ir taikyti kitas kontrolės priemones“, – sako I. Šimonytė, ir pažymi, kad vyksta diskusijos.
Ji pažymėjo, kad dar nėra nei vienos „žalios“ savivaldybės, kur naujų atvejų skaičius būtų tarp 0 ir 25 per pastarąsias 14 dienų.
„Mes turime savivaldybių, kurios yra geltonos pagal šviesoforą, yra tokių savivaldybių, kur atvejų skaičius tikrai sparčiai mažėja, turime vieną tokią, kur naujų atvejų skaičius per pastarąsias 7 dienas pagaliau pasiekė nulį. Tose savivaldybėse apribojimai galėtų būti panašūs į tuos, kurie galiotų nacionalinius mastu galiotų esant scenarijui B. Bet mes pirmiausia visą schemą turėtume pasitvirtinti pirmadienį ir tuomet konkrečioms savivaldybėms numatyti konkrečias išimtis“, – paaiškino premjerė.
„Delfi“ primena, kad pasiūlymą atnaujinti slidinėjimo centrų, grožio paslaugas ir ne maisto prekių parduotuvių veiklą siūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o pirmadienį leista veikti slidinėjimo centrams, atskiri ministrai, tarp jų ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, žadėjo, kad „artimiausiomis dienomis“ ketinama leisti veikti ir parduotuvėms, grožio salonams.
Tačiau trečiadienį gavusi neigiamas ekspertų komisijos išvadas Vyriausybė klausimo nebesvarstė ir nutarė kompleksiškai nagrinėti karantino atlaisvinimo planą kitą savaitę, sprendimai galimi ne veiklų, o teritoriniu principu.
Premjerė I. Šimonytė viešai atsiprašė dėl sukeltų lūkesčių. Nepaisant to, Vyriausybės sprendimo nepalaiko kone visos Seimo frakcijos, išskyrus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionis demokratus. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba išsakė ketinimus nuo karantino suvaržymo nukentėjusio verslo teises ginti teisme.
Prieš griežtus ribojimus pasisakė ir atskirų savivaldybių merai ar politikai. Penktadienį Klaipėdoje prie Rotušės penktadienį smulkiojo verslo atstovai surengė improvizuotas „laidotuves“ – atnešė juodą kryžių, gedulo žvakių, vainikų ir gėlių. Panašios akcijos vyko ir Tauragėje bei Raseiniuose.
Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 d., o gruodžio 16 d. pradėti taikyti sugriežtinti ribojimai. Praėjusią savaitę karantinas buvo pratęstas iki vasario pabaigos.
