Taip pat, anot jos, viena to priežasčių yra Lietuvos visuomenės bandymas „sužaisti“ rinka imant paskolas su kintamosiomis palūkanomis.
„Komerciniai bankai pradėjo uždirbti pelną, kuris nepriklauso nuo banko pastangų. Ir ekonominių priemonių kažkaip sureguliuoti, kad šis kišenių papilnėjimas persiskirstytų per visuomenę nelabai yra. Nes Lietuvoje, skirtingai nuo visų kitų Europos Sąjungos valstybių yra labai populiarios kintamosios palūkanos. Žmonės imdami kreditus renkasi kintamąsias palūkanas, šiek tiek bando pažaisti rinka“, – penktadienį Seime žurnalistams aiškino I. Šimonytė.
„Atsižvelgiant į tą situaciją, kuri yra nenormali ir susiklosčiusi dėl to, kad staigiai keičiant pinigų politiką neveikia transmisijos mechanizmai, kurie tą perskirstytų kitoms visuomenės grupėms buvo priimtas sprendimas, kad grynųjų palūkanų pajamų dalį valstybė apmokestintų“, – tikino ji.
Ministrė pirmininkė pridūrė, kad šis skirstymas taip pat nevyksta, nes net bankams uždirbant tris kartus didesnius pelnus nei įprastai, jie renkasi nedidinti indelių palūkanų. I. Šimonytės teigimu, taip daroma, nes bankams šiuo metu nereikia papildomų pajamų šaltinių dėl gaunamų Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų.
„Atrodo, kad kai brangsta kreditas, turėtų brangti ir indeliai. Bet jie nebrangsta, nes bankams iš tiesų pinigų nelabai reikia. Tai jie laiko didelius labai rezervus ir už tai gauna pakankamai nemažas palūkanas. Taip pat aišku gauna didesnes palūkanas iš savo klientų ir nepatiria su tuo susijusių kaštų“, – komentavo ji.
„Bet turbūt didžiausia dalis tų lėšų yra tai, kas ateina iš ECBir to likvidumo, kuris yra laikomas ECB ir kuris neša palūkanas tiesą sakant tiesiog pinigams gulint. Ir mūsų supratimu tai nėra gera situacija“, – pridūrė ji.
Galiausiai I. Šimonytė paminėjo, kad potencialus solidarumo įnašas bankams mažėtų, jeigu jie keistų paskolų ir indėlių sąlygas ir kainodarą.
„Žinoma, bankai turi galimybę to mokesčio sumokėti mažiau, jeigu nuspręstų keisti sutarčių sąlygas su savo klientais ir su tais, kurie turi paskolas ir indėlius. Nes tada atitinkamai grynųjų palūkanų pajamos keistųsi“, – tvirtino premjerė.
ELTA primena, kad Finansų ministerija (FM) ketvirtadienį parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir FM augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
