„Manau, kad vis tiek Vyriausybė pateiks, taip kaip yra susiplanavusi, kadangi visi praktiškai įstatymų projektai, kuriuos spėjame parengti iki sesijos pabaigos ir kurie buvo suplanuoti iki sesijos pabaigos pateikti, jie yra teikiami Seimui nepaisant nieko. Vyriausybė dirba. Manau, kad taip pat bus ir su mokesčių reformos projektais“, – penktadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Ji tikino, kad valstybės interesas yra, jog būtų gautos visos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšos, o beveik visi mokesčių reformos paketo įstatymai yra su tuo susijusi. Vyriausybės vadovė taip pat tikisi Liberalų sąjūdžio palaikymo mokesčių reformai.
„Valstybės interesas, jog RRF lėšos būtų gautos pilna apimtimi, tai yra svarbiau už kažkokius kitus politinius mažus nesutarimus. Dėl to, iš esmės, visas mokesčių paketas išskyrus pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus yra susijęs su RRF lėšų atlaisvinimu, atrakinimu, kurios yra laikinai atidėtos. Tai tikiuosi, kad Liberalų sąjūdis savo žodžio laikysis ir palaikys visą paketą atitinkamai“, – sakė ji.
I.Šimonytė taip pat kritikavo socialdemokratų siūlymą, kuriuo žadama 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai. Anot jos, kai kurių pasiūlymų mokesčių sistemai „logika trūkinėja“.
„Mokesčių reforma, kaip ir visada su mokesčiais Lietuvoje, diskusijų yra labai daug. Įsitikinimas, kad mokesčiai gali tik mažėti, bet tuo pačiu galima žadėti 3,5 proc. BVP gynybai ir visokiausius kitus dalykus, kuriuos neaišku kas turėtų finansuoti, tai žmonės atrodo, kad logika netrūkinėja tokioje vietoje, nors ji tikrai trūkinėja, nes valstybė nieko išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus tiesiog neturi“, – tvirtino premjerė.
„Gaila, bet diskusija dėl mokesčių nebuvo labai lengva ir iki visų šių „čekiukų“ perturbacijų. Man atrodo, kad čia nėra kažkokio tiesioginio ryšio, man gaila tiesiog, kad labai daug viešos erdvės užima kažkokie, mano supratimu, tikrai nefundamentalūs dalykai, kur kažką turi aiškintis teisėsauga, kažką patys politikai turi išsiaiškinti, kažką Seimas turi priimti geresniam reglamentavimui, o didesnę dalį laiko reikėtų skirti pagrindiniams darbams“, – pažymėjo ji.
Galiausiai Vyriausybės vadovė džiaugėsi, kad Seime buvo patvirtinta valstybės tarnybos reforma, o politinės sistemos perkrovimas, jos nuomone, leistų grįžti prie ilgalaikių sprendimų.
„Aišku labai džiaugiuosi, kad nepaisant visų šių perturbacijų Seimas sugebėjo priimti valstybės tarnybos reformą ir atrodo, kad visos Vyriausybės suplanuotos reformos kol kas gana sėkmingai buvo Seime priimtos“, – teigė I. Šimonytė.
„Kadangi tikrai sunku padaryti šiame debate, galbūt politinės sistemos perkrovimas leistų grįžti prie to, dėl ko politikai ir parlamentas dirba – dėl ilgalaikių sprendimų, kurie yra reikalingi Lietuvos žmonėms“, – akcentavo ji.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Vasario pabaigoje Europos Komisija (EK) patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal RRF fondo dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, EK nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuva tuomet pateikė prašymą gauti 565 mln. eurų, pirmojo mokėjimo metu šaliai buvo pervesta 542 mln. eurų.
Su antruoju mokėjimo prašymu EK numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių šiai dienai jau pasiekta 10 rodiklių.
Antrąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo, kuris yra numatytas rudenį. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė yra tvirtinus, kad atsiskaičius už rodiklius, antruoju mokėjimu bus gauta 230 mln. eurų.
