Pirmadienį ji Darbo partijos frakcijai pristatė ir iniciatyvas didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, aptarė visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
„Darbiečiai“ teiravosi Ministrės pirmininkės dėl mokesčių reformos: ar nėra suplanuota mažinti kurių nors mokesčių, kokie galimi pokyčiai dėl vadinamųjų vaiko pinigų, taip pat – ar tikisi koalicijos palaikymo mokesčių pakeitimams, turint omenyje artėjančius savivaldybių rinkimus.
„Dėl pakeitimų, kurie yra, sakyčiau, ne fiskaliniai, o labiau arba reguliaciniai, arba sveiko proto dalykai, tai pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas susiję su Žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų: visi labai už tai, kad CO2 emisijos būtų sumažintos, kad jos būtų panaikintos 2050 metais, bet kai klausimas ateina, kas už tai turi susimokėti, tada kaip įprasta – niekas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, „aritmetika yra labai paprasta“ ir jeigu nebus laiku vykdomi šalies įsipareigojimai Žaliajam kursui, tuomet ateities valdžiai kils didelių finansinių problemų, nes reikės mokėti didžiules baudas.
„Kita tema yra turto mokesčiai. Ir čia vyriausybės tikslas ne turėti kažkokius papildomus mokesčius, o tiesiog sutvarkyti tą nelogiškumą, kurį mes šiuo metu turime su gyventojų nekilnojamuoju turtu, kai dalis gyventojų nekilnojamojo turto nėra municipalinis mokestis, o yra tas krizės laikais įvestas „turčių mokestis“, – kalbėjo premjerė.
„Tai Vyriausybė yra nusiteikusi pasiūlyti dviejų dalykų paketą savivaldybėms: galimybių turėti lankstesnes sąlygas skolintis, tai yra, Konstitucinio įstatymo pakeitimą, ir galimybę savarankiškai reguliuoti visą nekilnojamojo turto mokestį – taip, kaip yra su žemės mokesčiu – savivaldybės tarybos sprendimu“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, tai reiškia, kad į savivaldybių tarybas grįš daugiau politikos.
„Ir manau, kad tai nėra blogai. Įstatymas nustatys, kaip ir žemės mokesčio atveju, rėžius, bet savivaldybės galės visus atleisti (nuo mokesčio – red.), jeigu norės tą daryti savo biudžeto sąskaita, ir galės kitus dalykus reguliuoti taip, kaip pačioms savivaldybėms atrodys“, – sakė premjerė.
Lietuvoje pabrangus nekilnojamajam turtui (NT), pasak premjerės, šios priemonės galėtų būti ir tam tikras rinkos vėsinimo instrumentas, tačiau tai nėra pagrindinis iniciatyvos tikslas, ypač turint omenyje, kad jos aptarimas ir priėmimas dar pareikalaus laiko, o apie „rinkos tokią konjunktūrą burbuliuojančią“ yra kalbama jau šiuo metu.
„Pagrindinis tikslas yra iš esmės savivaldybių finansinių šaltinių turėjimas, nes viena vertus, savivaldybės sako: mes norime ir tuos projektus įgyvendinti, ir anuos, bet dabar didžioji dalis savivaldybių finansų yra centrinės valdžios dotacijos. Tai yra galimybė jums (savivaldybėms – red.) reguliuoti savo pajamų srautus, ir reguliuokite. Nuo to taip pat priklausys ir jūsų galimybės skolintis, nes galimybė skolintis priklauso nuo savarankiškų pajamų“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė, kalbėdama apie palaikymą šiems projektams, neatmetė galimybės, kad ir čia Seime gali nutikti visko, tačiau ji ragino parlamentarus žvelgti į perspektyvą.
„Tai dabar vėlgi, palaikys Seimas, nepalaikys. Na, nepalaikys, tai žinote, kaip pasakyti: ponų valia, ne pirmas kartas. Bet būtų geriau, kad žvelgdami į ilgalaikį interesą ir ilgalaikes, ypač tas problemas, kurios su Žaliuoju kursu yra susijusios, ir kad už tų sprendimų nepriėmimą dabar ar kažkada reikės piliečiams sumokėti, – tai bandysime susitarti“, – sakė premjerė.
„Aš žinau, kad ir prieš pirmąją iteraciją aplinkos ministras turbūt visas frakcijas apėjo, įskaitant ir jūsų ir tas savo intencijas bandė kažkaip išaiškinti. Palaikymo kiek sulaukėme – tiek sulaukėme. Gal antrą kartą labiau pasiseks. Patobulinsime projektus ir grįšime“, – kalbėdama apie taršos mokestį sakė I. Šimonytė.
Šimonytė: populizmas – ne mano žanras
„Darbiečių“ klausiama, ar Ministrų kabinetas turi planų mažinti mokesčius, I. Šimonytė aiškino, kad negali žadėti tokių dalykų. Anot jos, koalicijos sutartyje nustatyta, kad dėl mokesčių mažinimo galima tartis tuomet, kai numatyti visuomenei prioritetai finansuojami pakankamai ir ne skolos sąskaita.
„Mokesčius mažinti galima, tai tada susitarkime, kokius mažiname įsipareigojimus, bet kad aš savo koalicijos partneriuose nepažįstu daug žmonių, kurie būtų pasiūlę ką nors realistiškai sumažinti kokioje nors srityje, nes labai puikiai žinome, kad nors žmonės mėgsta sakyti „o, čia valdininkai suvalgo biudžetą“ ir taip toliau, ir panašiai, man atrodo, jūs nesate ta publika, kuri nesupranta, kad 70 proc. išeina tik švietimui, sveikatai ir socialinei apsaugai, o 30 proc. yra visa kas liko – kariuomenė, vidaus tvarka, aplinkosauga, infrastruktūra ir taip toliau“, – valstybės biudžeto išlaidas Darbo partijos frakcijai vardijo Vyriausybės vadovė.
„Tai aš tikrai nežadėsiu dalykų, kurių negaliu padaryti“, – sakė ji.
I. Šimonytė teigė, kad jai būtų smalsu pažiūrėti, jeigu bus racionalių siūlymų dėl mokesčių mažinimo.
„Su malonumu pasižiūrėsiu, kokie bus pasiūlymai, man bus tikrai labai smalsu ir įdomu. Gal tie pasiūlymai bus labai racionalūs, tada mes juos svarstysime. Bet žinote, populizmas nėra mano žanras“, – komentavo premjerė.
Pasiteiravus, ar numato telkti koalicijos paramą galimiems mokesčių pakeitimams, turint omenyje ir artėjančius rinkimus, I. Šimonytė replikavo, jog palaikymas mokesčių klausimams apskritai retai būna stiprus.
„Mano vertinimu, nesvarbu, kiek toli nuo rinkimų, – mokesčiams paramos paprastai būna tiek pat, todėl, kad Lietuvoje žmonės įsivaizduoja, jog švietimas turi būti gerai finansuojamas, sveikata turi būti gerai finansuojama, pensijos turi būti orios, o pinigai turi būti iš „tumbačkės“ (spintelės – red.).
Man atrodo, kad puikiai suprantate, jog visas šitas neatitikimas pajamų ir išlaidų yra skola. Tai kai yra skola, tai paskui tie patys malonūs ponai, kurie nepritaria mokesčiams, „kala“ Vyriausybę, kokia ji bebūtų, už tai, kad yra skola. Skola niekada neišnyks ir nepasinaikins, jeigu šitas neatitikimas bus“, – argumentavo premjerė.
Ji patikino, kad jokių siūlymų naikinti vaiko pinigus nėra.
„Vaiko pinigus tikrai siūlyčiau palikti šone. Nežinau, kas tą diskusiją iškėlė, bet nieko panašaus Vyriausybės programoje nėra, jokių siūlymų nėra. Tos sumos, kaip ir numato įstatymai, buvo indeksuotos. Šiais metais dar buvo indeksuotos net ir sparčiau negu įstatymai numato. Ir toliau, manau, to įsipareigojimo bus laikomasi“, – sakė premjerė.
