„Įmonė priklauso ir yra valdoma žmogaus, kuriam yra taikomos sankcijos. Tai, manau, mums reikia visiems labai aiškiai suprasti, kad negali būti taip, jog mes visi pasisakome už kuo griežtesnes sankcijas Rusijai, bet visas tas sankcijas ant savo kupros turi nešti visos kitos valstybės, bet tik ne Lietuva“,- trečiadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, natūralu, kad Rusijai dėl karo Ukrainoje pritaikytos sankcijos Vakarų valstybėms atsiliepia ne tik per infliaciją.
„Mes taip pat šių sankcijų kainą patirsime ir per aukštesnes resursų kainas, ir per įvairius kitus kanalus. Tuo stebėtis labai nereikia“,– pridūrė ji.
Vyriausybės vadovė įsitikinusi, kad geriausias „Lifosos“ situacijos sprendimo būdas – vadovybei neturėti sąsajų su Rusija.
„Būtų turbūt geriausia, jei įmonė būtų turėjusi akcininkus, kurie nekelia klausimų dėl ryšių su Vladimiru Putinu“,– tvirtino I. Šimonytė.
Dėl Europos Sąjungos sankcijų veikti nebegalinčiai Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ pritaikyta išimtis ir leista atsiskaityti su darbuotojais, priduria BNS.
„Mano žiniomis, tai yra padaryta, tokiu atveju Užsienio reikalų ministerija duoda atskirą leidimą išmokėti darbo užmokestį“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjerė.
ELTA primena, kad dėl sąsajų su Rusija pritaikius Europos Sąjungos sankcijas „Lifosa“ savininkui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos šios įmonės sąskaitos, todėl įmonė nebegali atsiskaityti su paslaugų ir žaliavų tiekėjais, sumokėti mokesčių, atlyginimų darbuotojams ir artimiausiu metu nebegalės tęsti savo veiklos.
Bendrovės atstovai trečiadienį tikino, kad visiškas „Lifosos“ veiklos sustabdymas kainuotų 968 tūkst. eurų per metus.
„Jei įmonė nustoja veikti, šias išlaidas turės kažkas prisiimti, analogiškas atvejis kaip su Ignalinos atomine elektrine“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto diskusijoje teigė T. Janonis.