„Solidarumo įnašo konstrukcijoje kalbama apie neįprastinę, netipinę pelno dalį, bet jos gali ir nebūti, jeigu bankai solidariai išaugintų indėlių palūkanų normas, patirtų didesnes išlaidas ir grąžintų ta dalimi visuomenei per solidarumą lėšas“, – Seimo Demokratų frakcijos posėdyje kalbėjo G. Šimkus.

Jis taip pat akcentavo, kad solidarumo įnašo dalies skyrimas krašto apsaugos infrastruktūrai yra reikalingas, atsižvelgiant į tai, kas yra mūsų kaimynai.

„Suvokiame, kur gyvename, kas yra mūsų kaimynai ir kad investicijos į infrastruktūrą yra reikalingos. Jeigu jos bus finansuojamos iš vienų šaltinių, tai turbūt kitoms reikmėms atsiranda tam tikri rezervai, kurie galės būti iškelti socialiniams klausimams padengti. Bet tai jau kitos ministerijos prerogatyva“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Galiausiai G. Šimkus akcentavo, kad dabar, po laiko kalbėti apie pasiskolinusį gyventoją ir jo padidėjusią įmoką būtų per vėlu, nes jo galimybės grąžinti paskolą turi būti aptariamos paskolos ėmimo metu. Anot jo, LB yra priėmęs atsakingas skolinimosi nuostatas ir priimti sprendimai veikia.

Lietuvos bankas yra priėmęs atsakingas skolinimosi nuostatas, kur yra tiek paskolos ir užstato santykis, tiek paskolos įmokos ir pajamų santykis turi būti tvarus, patikrintas paskolos ėmėjo gebėjimas grąžinti paskolą išaugus palūkanų normai iki 5 proc. Infliacija mažina perkamąją galią, prisideda išaugusios palūkanų normos, bet iš principo priimti sprendimai veikia, užtikrina tvarumą“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.

Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.

Pirmąkart LB ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.

LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.

Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.

„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.

Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.

„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės