aA
Rusijos agresija Ukrainoje daro neabejotiną poveikį Lietuvos ekonomikai, kurios augimas šiemet bus dar lėtesnis nei buvo prognozuota kovą, sako Lietuvos banko vadovas. Gediminas Šimkus teigia, kad ir infliacijos požiūriu gerų žinių nėra daug – jos tempai turėtų sulėtėti nebent antroje metų pusėje. Jis taip pat pažymėjo, jog būsto kainos šalyje pervertintos.
Gediminas Šimkus
Gediminas Šimkus
© DELFI / Josvydas Elinskas

LB valdybos pirmininkas Seime antradienį kalbėjo, kad vis dėlto neigiamą karo poveikį Lietuvos ūkiui švelnina verslo pasirengimas.

„Lietuvos verslas išmoko pamokas – santykiai su Rusija ir Baltarusija yra reikšmingai pasikeitę ir gerokai mažiau intensyvūs negu prieš dešimtmetį. Eksporto struktūroje Rusija ir Baltarusija neviršija kartu sudėjus 15 proc.

Tuose 15 proc. dominuoja reeksportas, kuris sukuria sukuria santykinai mažiau pridėtinės vertės, todėl ir praradimai šitoje srityje būtų gerokai labiau riboti“, – sakė G. Šimkus.

Kita vertus jis pripažįsta, kad karas darys neigiamą įtaką transporto, logistikos paslaugų sektoriams, jeigu šie nesuras alternatyvos. Be to, mažėja ir eksportas į Ukrainą, o jį sudarė nemaža dalis lietuviškų prekių.

„Neišvengiamai mūsų šalies ekonomika patirs netiesioginį karo poveikį, kuris reiškiasi skirtingas kanalais“, – toliau konstatuoja LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Anot jo, neapibrėžtumas, stabdantis investicijas, įtampa energijos ir žaliavų rinkose, lemianti infliacijos paūmėjimą, importuojamų žaliavų trūkumas, sukeliantis sunkumų pramonei ir statybos pramonei, kitų Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų lėtesnis augimas ribos ir Lietuvos eksportuotojų augimą.

Lietuvos bankas kovą pristatė šalies ūkio raidos prognozes. Pasak G. Šimkaus, situacija nuo to laiko keitėsi ypač sparčiai. Naujas prognozes centrinis bankas pateiks po mėnesio.

„Bet šiandien jau turime duomenų, kurie, deja, jau suteikia pagrindo teigti, kad kovą identifikuotos rizikos pasitvirtina. Apie tai signalizuoja ir smukę pasitikėjimo rodikliai, pabrangusios žaliavos ir energijos ištekliai, auganti prekių ir paslaugų savikaina, geležinkelių, uostų, kitų įmonių patiriami sunkumai“, – sako LB vadovas.

Pinigai
Pinigai
© Vida Press

Anot G. Šimkaus, nors ūkio augimas nekris iki nulio, bet bus lėtesnis, nei manyta.

„Kitaip tariant, Lietuvos ekonomika vystosi mažiau palankiai nei tikėtasi kovą. BVP prognozės bus peržiūrimos žemyn, tai jau yra akivaizdu. Kita vertus, bent kol kas šoko, ar juolab didesnio šoko scenarijaus išvengėme“, – pridūrė jis.

Jis priminė ir Europos Komisijos pateiktas kuklesnes prognozes Lietuvos ekonomikos augimui šiemet – 1,7 proc.

Infliacijos kreivės viršuje

Infliacijos prognozes, anot G. Šimkaus, taip pat gaubia neapibrėžtumas. Jeigu praėjusiais metais infliaciją skatino su atsigavimu po COVID-19 pandemijos susiję procesai – stipri paklausa ir paskui ją nespėjanti pasiūla, – tai pastaruoju metu itin ryškus geopolitikos vaidmuo.

„Energijos išteklių kainos – pagrindinis infliaciją kurstantis veiksnys – šiemet didins elektros, dujų, šilumos bei degalų kainas“, – teigia G. Šimkus.

Jo manymu, dėl to dar kurį laiką reikia nusiteikti kainų augimui.

„Maisto prekės šiais metais brangs sparčiau nei manėme anksčiau“, – kalbėjo LB vadovas.

Pasak jo, trikdžiai tiekimo grandinėse kartu su brangstančiomis žaliavomis didins pramonės prekių kainas, o dėl itin spartaus tebesitęsiančio darbo užmokesčio augimo sparčiai didės paslaugų kainos Lietuvoje.

„Aptariant metinės infliacijos kaitą, jinai turi tą „kuprą“. Manau, kad esame kažkur ties tos „kupros“ viršumi ir į antrą metų pusę metinės infliacijos tempai turėtų leistis žemyn.

Žemyn infliaciją galėtų paspausti dėl geopolitinės situacijos prastėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai, energijos kainų slopinama kitų prekių, paslaugų paklausa“, – sako G. Šimkus.

Šimkus: kovą nustatytos rizikos Lietuvos ekonomikai pasitvirtina
© DELFI / Karolina Pansevič

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teiravosi LB vadovo, kokią jis pateiktų energijos išteklių ir žaliavų kainų prognozę.

„Ar jūs manote, kas pasibaigus karui mes grįšime prie žemų energetinių išteklių kainų ir žemų žaliavų kainų? Aš nelabai norėčiau tuo tikėti“, – sakė A. Butkevičius.

G. Šimkus atsakė nemanantis, jog yra esminių kitų priežasčių nei karas išsilaikyti aukštoms dujų kainoms.

„Tai yra susiję su geopolitiniais veiksniais ir šitų kainų išnaudojimu kaip tam tikro spaudimo priemonių. Ar yra fundamentalios priežastys, kodėl pavyzdžiui, gamtinių dujų kainos turėtų būti tokios, kokios yra dabar?

Aš manau, kad iš esmės rinka kažkaip nepasikeitė, ir mano galva, jos turėtų grįžti į tą prieškarinį lygį. Aišku, duok Dieve, kad Ukraina laimėtų. Reikia sulaukti to karo pabaigos“, – sakė LB vadovas.

Kalbėdamas apie naftos kainas jis teigė, kad sunku pasakyti, ar jos grįš į ankstesnį lygį, tačiau reiktų žvelgti ne vien į karo veiksnį.

„Turime ir kovą su klimato kaita, Žaliąjį kursą, kuris yra atskira dedamoji, kuri ilgalaikėje perspektyvoje keis ir paklausą iškastiniam kurui, tiek ir jo kainą“, – pastebėjo G. Šimkus.

G. Šimkus: būsto kainos pervertintos

Lietuvos banko vadovas atkreipė dėmesį ir į Lietuvos būsto rinkos aktyvumą bei kainas. Pasak jo, paskolų gyventojams segmente ypač sparčiai augo būsto paskolų portfelis.

„Vėliausiais duomenimis, jo metinis augimas buvo 12 proc. ir iš esmės buvo sparčiausias nuo 2009 metų ir bene didžiausias euro zonoje. Tai verčia šią rinkos, šią skolinimosi dalį stebėti itin akylai“, – konstatuoja G. Šimkus.

Nekilnojamas turtas
Nekilnojamas turtas
© DELFI / Julius Kalinskas

Anot jo, atidžiau pasižiūrėjus į šalies būsto rinką, galima pastebėti tris dalykus: aktyvumo stabtelėjimą po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, taip pat pasiūlos trikdžius, kurie sustiprėjo vėlgi po Rusijos agresijos, ir, trečia, toliau tebesitęsiantį spartų kainų augimą.

„Metinis jų augimas pasiekė beveik 20 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 metų. Kitaip tariant, mes matome, kad būsto kainos yra pervertintos. Mūsų skaičiavimais, jos yra pervertintos 9 proc. Ir kainoms tolstant nuo ekonomiškai pagrįstų verčių didėja kainų korekcijos rizika“, – sako G. Šimkus.

Jis pabrėžė, kad reguliuotojas jau pradėjo taikyti tikslines prevencines priemones, nutaikytas į antrą ir paskesnes būsto paskolas, „kurios buvo ėmusios kelti susirūpinimą“. Taip pat sustiprinti bankų kapitalo reikalavimai būtent būsto paskolų portfeliui.

„Įvertinome ir Rusijos agresijos poveikį Lietuvos būsto rinkai. Nors pastebėjome tam tikrą rezervacijų pardavimo sumažėjimą pirminėje būsto rinkoje pirmais mėnesiais po agresijos, po invazijos pradžios, – bet kol kas ta įtaka ribota“, – sako G. Šimkus.

Jo požiūriu, vis dėlto labiausiai poveikis nekilnojamojo turto rinkai juntamas per pasiūlos pusę – karas kelia iššūkių statant naujus būstus, sparčiai auga statybos medžiagų kainos, gali kilti tiekimo grandinių trikdžių, užsitęsti statybos terminai.

Kovo mėnesį centrinis bankas pristatė tris ekonomikos raidos scenarijus: konvencinį, šoko ir didesnio šoko. Pagal juos, atitinkamai, šalies BVP šiemet turėtų augti 2,7 proc., 0,4 proc. arba mažėti 1,2 proc.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.1429

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys – apie sudėtingą pasitraukimą iš Rusijos ir tęsiamą prekybą su Kinija

Aukštųjų technologijų lietuviška bendrovė „ Teltonika IoT Group “ šiuo metu sprendžia ne...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje (3)

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Ekspertai: bankrotų bus, bet esame turtingesni ir geriau pasiruošę nei per ankstesnę krizę (1)

Nedaug vadovų susidūrė ir žino, kaip veikti didžiulės ir staigios infliacijos sąlygomis. Kokie...

Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo FNTT dėl jai skirtų sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos...

Top naujienos

Delfi PliusMisha Savic; ELTA

Vienoje Europos šalyje – visiškai kitokios nuotaikos: net po invazijos Putiną palaiko labiau nei ES (3)

Dauguma serbų nepritartų narystei Europos Sąjungoje, rodo apklausa, atskleidžianti...

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Įvertino sumaištį Europoje dėl Kaliningrado tranzito: tai buvo absoliuti klaida ir mes negalėjome šito dalyko leisti (2)

Tarptautinę isteriją dėl tranzito į Kaliningradą sukėlusi Rusija, panašu, gali supriešinti...

Už tokį laisvalaikį savo balkone galite gauti apvalią baudą: tokia veikla – draudžiama (3)

Vasarą ant žarijų keptas maistas skaniausias gamtoje, tačiau lietuviai – išradingi: jiems...

Karas Ukrainoje. Rusija atakuoja Lysyčanską, JAV sako, kad užimti Chersono rusams nepavyks

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...

Rusijos karinėje vadovybėje – drastiški pokyčiai: prabilo apie didžiausią problemą (2)

Analitikų teigimu, Rusijos gynybos ministerijos išplatinti oficialūs pareiškimai ir filmuota...

Jurijaus Šatunovo laidotuvių metu kilo skandalas: sureagavo ir bažnyčios šventikas

Birželio 23 d. nuo infarkto mirus Jurijui Šatunovui, jį išlydėti amžinojo poilsio panoro galybė...

Tragiška „bjauriausios pasaulio moters“ istorija: kad išlaikytų savo vaikus, ryžosi neįtikėtinam žingsniui

Mary Ann Bevan ne visada buvo „bjauri“. XIX a. pabaigoje gimusi tuometiniuose Londono...

Verslas PliusStephen Stapczynski ir Garfield Reynolds

Putino kėsinimasis į dujų gamyklą grasina išstumti užsienio partnerius

Prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl teisės perleisti gamtinių dujų projektą...

Susiruošusiems prie ežero ar jūros – 9 gaivių ir maistingų patiekalų receptai kai ką galima pasigaminti iš vakaro

Kaitriomis dienomis kas tik gali, laiką leidžia prie vandens ar stovyklauja miške. Per karščius...

Delfi Mokslas

Paprasta, bet genialu: inžinieriai išsprendė labiausiai erzinančią ličio jonų baterijų savybę

Mokslininkai patobulino ličio jonų akumuliatorių eksploatacines savybes dideliame šaltyje,...