Šimkus: euro zonos ekonomika, panašu, rodys atsigavimo ženklus

„Taip, aukšta infliacija, didžiulis neapibrėžtumas ir sugriežtėjusios finansavimo sąlygos – jos veikia privatų vartojimą, ir tiek privatus vartojimas, tiek investicijos sumažėjo. Darbo rinka išlieka aktyvi, nepaisant šių sąlygų, euro zonoje, Lietuvoje ir daugelyje valstybių nedarbas yra 6,6 proc., rekordinėse mažumose. Užimtumas išaugo 0,3 proc., darbo užmokesčio, matome, kad tendencijos euro zonoje taip pat yra teigiamos, darbo užmokesčio augimas akseleruojasi“, – penktadienį Lietuvos banke žurnalistams teigė G. Šimkus.

„Euro zonos ekonomika, panašu, kad rodys atsigavimo ženklus. Kaip rodo prognozės, šių metų euro zonos ekonomikos augimas pagerintas 0,5 proc. punkto iki 1 proc., 2024–2025 m. – 1,6 proc.“, – aiškino jis.

Tuo tarpu kalbėdamas apie infliacijos rodiklius, G. Šimkus pažymėjo, kad šiek tiek sumažėjusią infliaciją euro zonoje lėmė stiprus energijos kainų kritimas. Tačiau, jis atkreipė dėmesį į tai, jog maisto kainų, paslaugų infliacija yra didelė.

„Daug kalbame apie pagrindinę infliaciją, ji euro zonoje sumažėjo iki 8,5 proc., palyginti vasarį su sausiu, tai 0,1 proc. punkto mažiau. Bet didžiąją dalimi tai nulemta energijos kainų stipraus, staigaus kryčio. Jeigu pažiūrime detaliau, tai maisto kainų infliacija yra didžiulė, virš 15 proc., paslaugų infliacija yra 4,8 proc. vasario mėnesį“, – akcentavo LB valdybos pirmininkas.

„Ne energetinio, pramonės sektoriaus prekių infliacija yra 6,8 proc. vasario mėnesį ir paslaugos, maistas, prekės, infliacija, skirtingai negu energetikoje, šių infliacijos komponenčių pagreitis yra stiprus“, – sakė jis.

LB valdybos pirmininkas aiškino, kad šiuo metu neramina grynosios infliacijos rodiklio dinamika, kuri, lyginant sausio ir vasario mėnesius, išaugo per 0,3 proc.

„Grynoji infliacija, į kurią neįskaičiuojamos energijos ir maisto kainos – ji reikšmingai padidėjo per vasario mėnesį, nuo 5,3 proc. sausį, iki 5,6 proc. vasarį. Ši dinamika neramina. Grynoji infliacija ilgainiui taip pat slops, bet mes matome, kad stiprėja darbo užmokesčio augimo paskatintos infliacijos veiksnių stiprėjimas grynoje infliacijoje“, – tvirtino G. Šimkus.

„Infliacinių procesų spaudimas išlieka pakankamai stiprus, yra pozityvių žinių dėl energijos, bet matome, kad stabilios, įsitvirtinančios infliacijos spaudimas yra pakankamai didelis. Pinigų politikos sprendimai, kaip pagrindinė poveikio priemonė, per palūkanų normas, užtikrina, kad infliacijos lūkesčiai šiame infliaciniame kontekste išlieka suvaldyti ir bent jau kol kas nematome, kad vidutiniai ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai atitoltų nuo pinigų politikos tikslo, t. y. 2 proc.“, – tikino jis.

ELTA primena, kad metinė infliacija euro zonoje vasarį sumenko iki 8,5 proc., kovo pradžioje pranešė Europos Sąjungos (ES) oficiali statistikos agentūra Eurostatas.

Sausį analogiško rodiklio vertė sudarė 8,6 proc., o tai reiškia, kad sumažėjimas prilygo 0,1 proc. Nepaisant to, analitikai tikėjosi didesnio nuosmukio – finansinių duomenų įmonė „FactSet“ prognozavo, kad infliacija vasarį nukris iki 8,2 proc., o „Bloomberg“ numatė sumažėjimą iki 8,3 proc.

Infliacijos pikas euro zonoje fiksuotas pernai spalį, kai vartotojų kainų augimo tempas pasiekė 10,6 proc. Nors pastaruoju metu tempai lėtėja, infliacija vis dar gerokai viršija Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą 2 proc. tikslą.

Pasak Eurostato, nors vasarį tęsėsi energijos kainų mažėjimas, maisto produktų ir gėrimų kainos toliau augo.

Skaičiuojama, kad maisto produktų ir gėrimų kainos vasarį didėjo 15 proc., palyginti su 14,1 proc. didėjimu sausį. Tuo metu energijos kainos praėjusį mėnesį augo 13,7 proc., kai sausį didėjo 18,9 proc.

ECB ekspertai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija bus vidutiniškai 5,3 proc., 2024 m. – 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc.