Šilumos ūkio vėl laukia išbandymas šalčiu

Šiomis dienomis prognozuojamas šaltis gali sutrikdyti centralizuotos šilumos tiekimą, nes iš visų energetikos sektorių šis yra pažeidžiamiausias. Specialistų atlikta studija atskleidė daug problemų šalies šilumos ūkyje, taigi nelaimė, kokia pernai ištiko Telšius, gali pasikartoti bet kuriuo metu. Vis dėlto Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas Vytautas Miškinis situacijos nedramatizuoja.

„Pagrindinės bėdos tokios: daug vamzdžių yra supuvusių, daug schemų netinkamų, t. y. iš vieno vamzdžio ištisi miestai ir dideli rajonai maitinasi. Vadinasi, vienas trūko – stresas iš karto, ar pavyks atnaujinti šilumos tiekimą per didelį šaltį, ar nepavyks. Telšiuose nepavyko. Kaune gruodį pragręžtas vienas vamzdis, bet pavyko, nes šalčio didelio nebuvo, juk ne 20 laipsnių žemiau nulio. Kombinacijų gali būti visokiausių, tačiau negaliu gąsdinti visuomenės, kad tik atšals ryt naktį ir čia jau šaus kas nors. Faktorių labai daug veikia – nuo technikos iki žmogaus“, – „Žinių radijui“ sakė V. Miškinis.

Pasak V. Miškinio, blogą šilumos ūkio būklę lėmė per mažos investicijos: „Daug metų visi verkia, kad šiluma brangi. Kainų komisija labai sunkiai judina kainas, ir šilumos tinklams labai trūksta pinigų. Investicijos į šilumos ūkį yra per mažos – taip ūkis nugyvenamas, pūva. Čia taip, kaip nusipirkus zaporožietį ar mersedesą, jei jau jiems 20 m. O šilumos ūkiui jau ne 20, o 30 ar 40 m. Objektų daug, viskas eina žemyn. Reikia investicijų, reikia pinigų. Nėra kitų šaltinių, kaip tik gauti pinigų už šildymą iš žmonių“.

Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plane 2007–2012 m. numatyta, kad šilumos trasoms atnaujinti ir statyti reikės beveik 1,5 mlrd. litų investicijų.

Šilumininkai ragina šalčių laukti ramiai

„Gali žmonės ramiai laukti šalčių“, - DELFI patikino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Anot jo, šilumą teikiančios įmonės didesnėms apkrovoms pasiruošusios, o šilumos tiekimo sistemos patikimumą parodę anksčiau šią žiemą paspaudę šalčiai.

V.Stasiūnas sako, kad didžiausia problema šilumos ūkyje – seni daugiabučiai gyvenamieji namai, kurių sienas būtina šiltinti. „18-20 laipsnių temperatūros palaikymui tokiuose namuose sunaudojama 3 kartus daugiau šilumos nei naujos statybos namuose. Todėl ir mokesčiai už šilumą senos statybos namuose didesni“, - aiškino LŠTA prezidentas. Pasak jo, šalyje daugiabučių renovacija praktiškai neprasidėjusi – per 17 nepriklausomybės metų iš 40 tūkstančių daugiabučių namų prisiliesta tik prie 600, o pilnai renovuoti tik 2 – po vieną Vilniuje ir Plungėje. Visų senų daugiabučių renovacijai reikėtų beveik 10 milijardų litų.

V.Stasiūnas sako, kad keitimo reikalauja ir vamzdynai, tačiau juose vasarą esą atlikti hidrauliniai ir temperatūriniai bandymai, o rasti trūkumai – pašalinti. Taip pat daug problemų kyla su vidaus šildymo ir karšto vandens sistemomis, skirstančiomis šilumą atskiroms patalpoms ir butams. Kadangi šios sistemos yra gyventojų nuosavybė, jų atnaujinimas, pasak V.Stašiūno, taip pat vyksta lėtai – renovacijai turi pritarti name gyvenantys žmonės.