Tuo tarpu kol kas nerezultatyviai investuotojo ieškojusi "Kauno energija" pernai patyrė 21,8 mln. litų nuostolių (užpernai - 54,3 mln. litų), "Klaipėdos energija" - 2,3 mln. litų (uždirbo 5,7 mln. litų pelno), "Alytaus šilumos tinklai" - 3,7 mln. litų (0,4 mln. litų pelno).
Nuostolių jau antrus metus iš eilės neišvengė "Šiaulių energija" - jų 2000-aisiais patirta 6,8 mln. litų (užpernai - 0,8 mln. litų), "Panevėžio šilumos tinklai" - 11,6 mln. litų (1,1 mln. litų).
"Nuostolių įmonės patyrė dėl išaugusių mazuto kainų ir šiltos žiemos - sumažėjo šilumos poreikis. Be to, įtakos turėjo ir neefektyvus savivaldybių darbas", - BNS sakė V.Jankauskas.
Jo teigimu, Vilniaus įmonė pernai gavo 226,8 mln. litų pajamų - 10,3 proc. mažiau nei 1999-aisiais, Kauno - 153 mln. litų, arba 3,5 proc. mažiau, Klaipėdos - 82,7 mln. litų - 8,8 proc. mažiau, Šiaulių - 50 mln. litų, arba 10,2 proc. mažiau, Panevėžio - 73 mln. litų - 10,4 proc. mažiau, Alytaus - 34,4 mln. litų - 15,9 proc. mažiau.
Pajamų didžiųjų miestų šilumos gamintojai gavo dėl to, kad parduota mažiau šilumos. Šešios bendrovės 2000-aisiais pardavė 5,79 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) šilumos - 10,1 proc. mažiau nei 1999-aisiais (6,44 mlrd. kWh).
Pasak V.Jankausko, vis dar didelė problema išlieka šilumos vartotojų skolos.
"Kad ir kaip būtų keista, gyventojų skolų dalis bendroje skoloje sudaro ne tokią jau didelę dalį. Daugiausia įsiskolinę biudžetinės organizacijos, pramonės vartotojai", - tvirtino jis.