Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas sako, kad toks staigus euro kurso kritimas daugeliui buvo staigmena. Tačiau priežastys gana aiškios - tai santykinis dolerio stiprumas ir nepasitikėjimas euru. "Ispanijos ekonominės problemos tebėra labai didelės. Griežtos taupymo priemonės, kurių imasi Ispanijos, taip pat Prancūzijos vyriausybės, dvejus artimiausius metus mažins valstybės išlaidas ir trukdys augti ekonomikai. Tai gali eurui sukurti naujų problemų", - prognozavo jis.

Prof. J.Čičinsko nuomone, ženklų, kad euras artimiausiu metu sustiprės, nėra. Neaišku, ar Europos Komisija, Europos centrinis bankas, Vokietija ir kitos didžiosios valstybės sugebės pademonstruoti, kad jos nepasiduos, gelbės eurą, įlies papildomų pinigų į ekonomiką. Ypač rugpjūčio mėnesį, kai visi išeina atostogų.

"Galiu tik priminti, kad finansinės audros, perkūnai, žaibai labai dažnai ir kildavo rugpjūtį - rugsėjo pradžioje, kai sprendimų nedaroma ir rinkose susikaupia daugiau būgštavimų", - sakė ekonomistas.

Prof. J.Čičinskas mano, jog skolinimuisi silpnas euras įtakos beveik neturės. Lietuvos lito kursas yra pririštas prie euro, todėl kursas yra pastovus ir nekinta. Oficialus euro kursas lito atžvilgiu yra 1 euras - 3,4528 lito. "Ar euras kyla, ar krinta, skirtumo nėra. Didesnę įtaką turi palūkanų normos", - kalbėjo ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)