Naujomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad būtų nedelsiant pastebimos ir ištaisomos ekonominiam ES stabilumui grėsmę keliančios tendencijos ir sustabdytas neatsakingas vyriausybių išlaidavimas. Keturi siūlomi teisės aktai, apimsiantys deficitų ir skolų valdymą, reformuos Stabilumo ir augimo paktą, kiti du numatys makroekonominio disbalanso priežiūros mechanizmus.
Įsiskolinimų nemažinančioms ir fiskalinės drausmės nesilaikančioms valstybėms siūloma taikyti 0,1—0,5 proc. BVP dydžio baudas. Europarlamentarai siekia, kad sankcijos būtų taikomos automatiškai, t.y. jos šalims įsiteisėtų tuomet, jei Komisijos siūlymo dėl jų taikymo neatmestų Taryba kvalifikuota balsų dauguma. EP komiteto nuomone, tai padėtų išvengti politinio derėjimosi ir apsunkintų valstybių narių galimybes ignoruoti problemas, kadangi reikėtų priimti formalų sprendimą, prieštaraujantį sankcijų taikymui.
Vertinant šalių pastangas reformuotis ir mažinti disbalansą europarlamentarai siūlo atsižvelgti ne tik į konkurencingumo kriterijų, bet ir į priemones, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, kuriamos naujo darbo vietos bei kitos ekonominės ir socialinės gėrybės. Jie taip pat siekia stipresnio Komisijos vaidmens šiame procese. Daugeliu atvejų ji vienintelė vertintų valstybes nares ir teiktų įspėjimus. Tuo tarpu pradiniame variante pagrindinis vaidmuo buvo numatytas Tarybai.
Nauja sistema taip pat turės būti skaidresnė. Tarybos ir Komisijos sprendimus dėl sankcijų taikymo europarlamentarai siūlo viešinti. EP nuomonės rengėjų teigimu, skaidrumo stoka buvo viena iš didžiausių Europos ekonominės ir pinigų sąjungos silpnybių per pirmuosius dešimt metų nuo jos sukūrimo.
Po antradienį Ekonomikos komitete patvirtintų pakeitimų pradedamos EP ir Tarybos atstovų derybos dėl galutinio teksto. Visas EP dėl šešių teisės aktų rinkinio planuoja balsuoti birželio mėn.
