Taip Rusijos vadovas keliais žodžiais paaiškino, kaip sudėtinga ir kone neįmanoma įtikinti Pchenjaną atsisakyti branduolinio ginklo kūrimo programos.

Gali būti, kad V. Putinas kiek pervertina Šiaurės Korėjos ryžtą ir ambicijas, tačiau faktas lieka faktu: pirmosios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijos, skirtos Pchenjanui, buvo įvestos dar 2006 metais, tačiau savo planų bene labiausiai izoliuota pasaulio valstybė taip ir neatsisakė ir, galima teigti, jog bent artimiausiu metu to daryti neketina.

Nuo 2006 metų sankcijos griežtintos jau šešis kartus, tačiau Kim Jong Uno režimas ir toliau artėja prie vieno iš pagrindinių tikslų – balistinės raketos, galinčios nešti branduolinę kovinę galvutę ir pasieksiančios Jungtines Valstijas, projekto finišo.

Vašingtonas ir toliau stengiasi visais būdais spausti Pchenjaną, tačiau nuo karinių argumentų vis dar susilaiko, nors periodiškai apie tokią galimybę ir primena.

„Atėjo metas išnaudoti visas įmanomas diplomatines priemones, įtakos svertus; būtina skubėti tai padaryti, kol dar ne vėlu“, – sako Jungtinių Valstijų atstovė Jungtinėms Tautoms Nikki Haley.

Diplomatė tiksliai neįvardijo, apie kokius įtakos svertus šiuo atveju kalba, tačiau žiniasklaida, savo akimis mačiusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, inicijuotą Vašingtono, skelbia, kad Jungtinės Valstijos norėtų Šiaurės Korėjai pritaikyti naftos embargą bei įšaldyti visas šios šalies sąskaitas užsienio bankuose.

Šiaurės Korėja iš užsienio perka gana nedaug naftos, tačiau įsiveža praktiškai visa kita. Svarbiausios importo partnerės išlieka Kinija bei Rusija. Remiantis ekspertais, jeigu šis importo srautas bus užtvenktas, Šiaurės Korėjai bus suduotas itin skaudus smūgis.

Praeitą savaitgalį Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jo vyriausybė svarsto galimybę įšaldyti prekybą su valstybėmis, importuojančiomis prekių į Šiaurės Korėją.

Netrukus prezidentas dėl šių savo žodžių sulaukė nemenkos kritikos: esą tokia priemonė atneštų priešingų, nei tikimasi, rezultatų, nes pakenktų prekybos santykiams su pagrindinėmis šios srities partnerėmis, pavyzdžiui, Kinija ir Meksika. Nepaisant to, įdomiausias klausimas išlieka, su kuo konkrečiai prekiauja Šiaurės Korėja.

Sąrašas ilgas

Atsižvelgiant į faktą, kad Pchenjanas paslaptyje laiko praktiškai visus šalies ekonomikos rodiklius, o pati Šiaurės Korėja izoliuota nuo likusio pasaulio, galima daryti išvadą, kad prekybos partnerių šalis visgi turi ne tiek jau ir daug. Iš tikrųjų viskas kiek kitaip.

Remiantis 2016 metais publikuotais Pietų Korėjos tarptautinės prekybos skatinimo agentūros „Kotra“ duomenimis, su Šiaurės Korėja iš tikrųjų prekiauja ne mažiau kaip 80 šalių. Tarp jų – Indija, Vokietija, Prancūzija, Portugalija ir Filipinai. Pirmoje vietoje, savaime suprantama, jau minėtoji Kinija. Jai tenka 93 proc. visos tarptautinės Pchenjano prekybos.

Tradiciškai į Kiniją Šiaurės Korėja daugiausia eksportuoja anglių, tačiau 2016 metais net ir šiai prekybai buvo pritaikytos sankcijos. Nepaisant to, Pchenjanas Kinijoje parduoda tekstilę, juodųjų metalų, švino ir kitų naudingųjų iškasenų.

Mainais Pchenjanas gauna visų įmanomų kiniškų prekių – pradedant drabužiais ir baigiant sunkvežimiais, o taip pat keramikos, vaisių, radijo ryšio priemonių, kompiuterių, benzino, variklių ir kitų gaminių, skelbia Masačusetso technologijų universiteto ekonomikos taryba (OEC).

„Kotros“ analitikai mano, kad metinis Šiaurės Korėjos ir Kinijos prekybos mastas siekia apie 6 mlrd. dolerių. Prekybos balansas krypsta į Kinijos pusę – Pekinas per metus užsidirba per 800 mln. dolerių.

Antroje Šiaurės Korėjos prekybos partnerių sąrašo vietoje atsidūrė Rusija. Tiesa, jos dalis labai kukli – vos 1 proc. (77 mln. dolerių).

Šaldytos žuvys ir pučiamieji instrumentai

Į Rusiją Šiaurės Korėja siunčia šaldytų žuvų, vyriškų drabužių ir pučiamųjų instrumentų. Iš Rusijos Pchenjanas importuoja anglies briketus, kviečius ir perdirbtą naftą.

Indija užima trečią vietą sąraše. Pchenjanas ten eksportuoja sidabrą, automobilių pavarų dėžes, sieros rūgštį ir telefonus. Iš Indijos Šiaurės Korėja atsiveža skulptūrų, kiaulienos, kokosų, riešutų, medvilnės ir plastiko.

Remiantis „Kotros“ pateikiamais duomenimis, pastaruoju metu drastiškai smuko Šiaurės Korėjos ir Singapūro prekybos apimtis (2015–2016 metais ji sumenko per 90 proc.). Per tą patį laikotarpį prekybos mastas su Filipinais ūgtelėjo 171 proc.

OEC turimi duomenys atspindi situaciją 2015–2016 metais, tad gali būti, kad, sugriežtinus sankcijas, dabar ši situacija pasikeitė. Kad ir kaip ten būtų, Pchenjano prekybos ryšiai su likusiu pasauliu žymiai intensyvesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (138)