aA
Šalia dumblėto kelio viename iš Sankt Peterburgo rajonų iškilo visas palaikių gyvenamųjų konstrukcijų kvartalas. Jame įsikūręs nemenkas būrys Rusijoje įdarbintų Šiaurės Korėjos piliečių.
© AFP / Scanpix

Netoli skurdžių savo būstų stoviniuojantys vyrai darbuojasi prie netoliese vykdomos daugiabučių statybos. Pakalbinti CNN žurnalisto, jie prisipažino, kad atvyko iš Šiaurės Korėjos. Darbą statybvietėje JAV valstybės departamentas yra prilyginęs vergų triūsui. Šioje vietoje sutikti asmenys yra vieni iš 50 tūkst. darbininkų, atvykusių į Rusiją iš bauginančiai uždaros valstybės.

JAV diplomatai tvirtina, kad net 80 proc. šių piliečių uždarbio keliauja į Pchenjaną. Tais pinigais, kaip teigiama, naudojamasi kaip Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno režimą stiprinančia parama.

CNN žurnalisto sutikti vyrai statybos darbų aikštelėje uždirbtus pinigus neva siunčia savo šeimoms.

Tai, kad emigracijoje įvairiose pasaulio šalyse atsidūrusių Šiaurės Korėjos piliečių uždirbtais pinigais, kurių bendra suma per metus sudaro 500 mln. JAV dolerių (407 mln. eurų), prisidedama prie Kim Jong Uno vykdomų raketų kūrimo ir branduolinės programų finansavimo, kelia Jungtinių Tautų Organizacijai pagrįstą nerimą.

Atsižvelgiant į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria, be kita ko, siekiama pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi užmojus, pasaulio šalys gali naudotis darbininkų iš Šiaurės Korėjos kvotomis, tačiau ne išduoti papildomus leidimus dirbti.

Naujausios į rezoliuciją 2397 įtrauktos sankcijos skelbia, kad visi svečiose šalyse įdarbinti Šiaurės Korėjos piliečiai iki 2019 metų gruodžio turi būti išsiųsti namo. Šitaip Pchenjaną siekiama nušalinti nuo gana svarbaus pajamų šaltinio. Tačiau kadangi nėra žinoma, kiek tiksliai Šiaurės Korėjos piliečių šiuo metu dirba Rusijoje, analitikai abejoja, ar visi jie tikrai grįš į tėvynę.

Šiaurės Korėjos piliečiai dirba Rusijoje – juos lygina su vergais
© AFP / Scanpix

Sugriežtinti darbininkų samdos reikalavimai įtraukti į pernai gruodį Saugumo Tarybos priimtą sankcijų paketą. Jame taip pat numatyti Šiaurės Korėjai taikytini naftos importo apribojimai bei draudimai, susiję su pramoninės įrangos, mechanizmų ir metalo eksportu.

Sankcijos buvo sugriežtintos po eilinio Šiaurės Korėjos raketų bandymo. Pernai lapkričio 29 d. paleista raketa „Hwasong-15“ pakilo aukščiau nei kuri nors prieš tai Šiaurės Korėjos bandyta raketa. Remiantis tuometiniu šalies žiniasklaidos pranešimu, atliktas testas įrodė, kad savo ginklais Šiaurės Korėja pajėgi pasiekti visą žemyninę JAV teritoriją.

Griežtesnės sankcijos

Nors Rusija ir pritarė gruodį paskelbtai JT rezoliucijai dėl Šiaurės Korėjai taikytinų ribojamųjų priemonių, vienas aukšto rango Rusijos politikas teigia abejojantis, kad sankcijomis gali pavykti efektyviai apriboti Kim Jong Uno galimybes vykdyti užsibrėžtą ginklų kūrimo programą.

„Lygiai kaip Šiaurės Korėjai, ekonominės sankcijos taikomos ir Rusijai. Esu įsitikinęs, kad ekonominės sankcijos, įskaitant ir tas, kurias paskelbė JAV, niekaip nepaveikė nei mūsų vidaus, nei užsienio politikos“, – kalbėdamas su CNN sakė Konstantinas Kosačiovas, Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Konstantinas Kosačiovas
Konstantinas Kosačiovas
© A.Solomino nuotr.

„Sankcijos nėra tinkama priemonė. Tai nevykęs sprendimas Šiaurės Korėjos atveju“, – pridūrė politikas.

Rusija sulaukė nemažai kaltinimų dėl to, kad įdarbindama Šiaurės Korėjos piliečius tarsi mažina Pchenjanui paskelbtų sankcijų poveikį, be to, Rusijos užsienio reikalų ministerijai teko gintis nuo kaltinimų, kad aprūpina Šiaurės Korėją degalų siuntomis. Reaguodama į tokius priekaištus ji atkirto, kad, vadovaujantis sankcijomis, šalys turi teisę pagal kvotą tiekti naftą.

K. Kosačiovas paneigė bet kokius įtarimus, kad Rusija neva nesilaiko JT paskelbtos rezoliucijos dėl Šiaurės Korėjos. Kalbėdamas su CNN jis patikino, kad Rusija griežtai vykdo visas be išimties Saugumo Tarybos remiamas sankcijas.

Rusijos mestas gelbėjimosi lynas

Vis dėlto, pasak Aleksandro Gabujevo, Maskvos Carnegie centro Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių programos Rusijos grupės vadovo, Rusijos demonstruojamas pritarimas sankcijoms yra, švelniai tariant, saikingas, be to, kyla iš noro užkirsti kelią bet kokiems provakarietiškiems pokyčiams Pchenjane.

„Nemanau, kad Rusija tiki sankcijų veiksmingumu“, – sakė A. Gabujevas ir pridūrė, kad šiuo konkrečiu atveju Rusija tiesiog negali sau leisti pasielgti niekšiškai ir nepaisyti Pchenjanui paskelbtų sankcijų. Toks jos elgesys, anot specialisto, tik dar labiau pablogintų ir taip komplikuotus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Šiaurės Korėjos piliečiai dirba Rusijoje – juos lygina su vergais
© Shutterstock nuotr.

„Pasirašydama po tarptautinėmis sankcijomis, – tęsė A. Gabujevas, – Rusija stengiasi paversti jas kuo mažiau veiksmingomis.“

Tada, kai dar nebuvo paskelbtos papildomos gruodį įsigaliojusios sankcijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot Pietų Korėjos prezidento atstovo, minėjo, kad Rusija prieštaravo naftos tiekimo į Šiaurės Korėją nutraukimui.

„Neleisti Pchenjanui nuskęsti yra svarbus uždavinys, – kalbėjo A. Gabujevas. – Be importuojamų degalų šalis neišsiverstų. Štai kodėl šioje srityje buvo sutelktos nemenkos Rusijos diplomatines pastangos: per didelio spaudimo režimui buvo siekta išvengti.“

Sankt Peterburgo statybvietėje CNN sutikti prieš vaizdo kameras sutrinkantys darbuotojai pietavo valgykloje, ant kurios sienų kabojo užrašai korėjiečių kalba.

Gauti darbą užsienyje, pasak A. Gabujevo, trokšta daugelis Šiaurės Korėjos piliečių, nes taip gali aprūpinti šeimas didesnėmis pajamomis.

Nepaisant atkaklių Rusijos tvirtinimų, kad darbininkų uždirbti pinigai pasitarnauja Šiaurės Korėjos piliečių gerovei, skeptikų nuomone, tikrąja jų įdarbinimo priežastimi reikėtų vadinti bandymą sukliudyti provakarietiškiems pokyčiams uždarumu garsėjančioje šalyje.

„Po nesuvaldomo Šiaurės Korėjos žlugimo galima ne tik sulaukti pabėgėlių srautų arba karo, bet ir išvysti pagaliau vėl susivienijusią Korėją, kuri taptų Jungtinių Valstijų sąjungininke, – dėstė A. Gabujevas kalbėdamas su CNN. – Vadinasi, JAV pajėgos galėtų atsidurti šalia Rusijos sienos, o tai tikrai nėra labiausiai Rusijos pageidavimus atitinkanti prognozė.“

Maskva stengiasi laikytis itin preciziškai subalansuotos tarpinės pozicijos: formaliai ji remia tarptautines sankcijas, kuriomis daromas spaudimas Šiaurės Korėjos režimui, tačiau kita vertus, ji tarsi meta Pchenjanui gelbėjimosi lyną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Svarstys siūlymą drausti alkoholio prekybą „jogurtiniuose“ indeliuose (2)

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys parlamentarų inicijuotus alkoholio kontrolės įstatymo...

Seimo komitete bus svarstoma vandens taršos problema Vilniuje ir Kėdainiuose

Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį bus svarstoma vandens valymo įrenginių kontrolė,...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (139)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Blogų finansinių sprendimų fenomenas: kaip jo išvengti? (2)

Pasaulio banko analizė rodo, kad pačius blogiausius finansinius sprendimus dažniausiai priima tie,...

VPT: Finansų ministerija turi nutraukti apskaitos sistemos konkursą (1)

Finansų ministerija turi nutraukti 600 tūkst. eurų vertės viešojo sektoriaus apskaitos...

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (230)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (139)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas (17)

Be Lietuvos banko, dar bent septynios svarbiausios valstybės institucijos – Policijos...

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (222)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Į EP nusitaikęs prof. Mažylis: ten – ne politikos dramblių kapinės (46)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše į Europos Parlamentą –...

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (134)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...

Medikai įvardijo šąlančių galūnių kaltininkus – galite atpažinti rimtą ligą (1)

Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių...

Ką būtina žinoti paauglių tėvams: psichologė patarė, kaip bendrauti, kad neįsižiebtų konfliktas

Visą rugsėjo mėnesį vyksta Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) ir irklavimo klubo „Academia...

Mokslininkai ištyrė, kaip paukščiai gali matyti magnetinius laukus

Paslaptis, kaip paukščiai sugeba orientuotis, galiausiai gali būti išspręsta – mokslininkai...

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (432)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....