Verslininkes toks sprendimas pribloškė ir stipriai įskaudino – kaip jos pasakoja, nuo 2019-ųjų su dideliu atsidavimu darbavosi savo mažyčiame restorane Šiauliuose, stengėsi integruotis į Lietuvos kultūrą, uoliai mokėsi lietuvių kalbos. Alex visai neseniai išsilaikė lietuvių kalbos egzaminą, reikalingą pilietybei gauti.
Moterys paliko viską Vietname, pardavė savo namus, kad kurtų gyvenimą Lietuvoje. Dabar jos neturi, kur dėtis, nes joms jau kitą savaitę liepta palikti šalį.
„Nuo 2019 metų iki šiol dirbame ir gyvename Šiauliuose su leidimais laikinai gyventi. Neturėjome jokių problemų su jokiais įstatymais. Niekada nepadarėme jokių nusikaltimų. Turėjome 2 verslo filialus Vilniuje ir Šiauliuose. Vilniuje turėjome grožio saloną viešbučio viduje, kuriame nuo 2019-ųjų kovo iki 2024 metų kovo dirbo 2-3 lietuviai. Savo verslui lietuvius samdėme 5 metus be pertraukos.
Kai verslas ėmė eiti blogyn, turėjome per daug nuostolių iš Vilniaus filialo, todėl teko jį uždaryti. Visi talentingi lietuviai, dirbantys pas mus, turėjo nustoti jame dirbti nuo šių metų kovo“, – „Delfi“ pasakojo Alex ir Diana.
Nuo to laiko verslininkės bando atsitiesti neplėsdamos verslo ir nesamdydamos naujų darbuotojų. Jos tikino turėjusios planų įdarbinti naujų žmonių ateinančiais metais, kai ateis naujas partneris, turėsiantis prisidėti prie dar vieno verslo plėtros Šiauliuose.
Tačiau lapkričio 21 dieną Alex su Diana gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo panaikinamas laikinas leidimas gyventi.
„Neįspėję, nepranešę prieš priimant sprendimą, jie tiesiog atsiuntė mums sprendimą panaikinti leidimą gyventi, nes 8 mėnesius neturime 2 darbuotojų iš Lietuvos. O mes turime tik 14 dienų išvykti iš šalies.
Nežinome, ką teks daryti toliau, jei reikės grįžti į Vietnamą, nes pardavėme ten savo namus ir verslą, investavome į verslą čia, Lietuvoje. Jei reikės grįžti į Vietnamą, tapsime benamėmis ir dėl vieno nežmoniško Migracijos departamento sprendimo visiškai prarasime visus pinigus, kurie mums dabar gyvybiškai svarbūs“, – dalinosi Alex ir Diana.
Priešindamiesi Migracijos departamento sprendimui panaikinti laikinai išduotą leidimą gyventi vietnamietiškos virtuvės restoraną „Saigon kava“ Šiauliuose įkūrusioms vietnamietėms Alex ir Dianai, gyventojai parengė peticiją, kuria raginama atšaukti sprendimą moterims palikti šalį. Ją jau pasirašė virš 2 tūkst. žmonių.
„Netekus leidimo gyventi, iškyla be galo didelė rizika visiems Dianos ir Alex gyvenimo aspektams: teisė į jų verslą, nuosavą turtą, sveikatos priežiūrą. Todėl ši situacija kelia labai didelį susirūpinimą ir reikalauja greito sprendimo būdo. Rašau šią peticiją, nes tvirtai tikiu jų teise likti Lietuvoje ir manau, kad visuomenės dėmesys jų istorijai gali tiesiogiai joms padėti išlikti, jų pamiltoje, mūsų šalyje“, – rašoma peticijos tekste.
Raskevičius siūlo atlikti parlamentinę kontrolę
Peticija pasidalino ir Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, kurio teigimu, įstatymas buvo taikytas nežmogiškai. Politikas sako, kad moterys leidimo gyventi Lietuvoje neteko todėl, jog nuo kovo pradžios savo įmonėje nėra įdarbinusios nei vieno lietuvio, tačiau apie tokią situaciją jos nebuvo informuotos.
„Kai institucijos dirba principu „mišką kertą – skiedros lekia“, neatrodom nei kaip patikima, nei kaip vakarietiška valstybė. Turėtume būti suinteresuoti išlaikyti mokesčius į biudžetą mokantį mažąjį verslą regionuose, patarti ir pakonsultuoti užsieniečius, kaip atitikti visus įstatymo reikalavimus, o ne svaidytis grasinimais deportuoti dirbančius ir kuriančius žmones“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė T. V. Raskevičius.
Politikas pranešė, kad šiuo klausimu kreipsis į Seimo Žmogaus teisių komitetą dėl parlamentinės kontrolės atlikimo.
„Šiandien parašiau ir Seimo Žmogaus teisių komitetui, kad atliktų parlamentinę kontrolę situacijai įvertinti. Komitetas jau išsiuntė paklausimą Migracijos departamentui, o posėdyje žada svarstyti gruodžio 4 d.“ – rašė „laisvietis“.
Įstatyme nėra jokių išimčių
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė „Delfi“ nurodė, jog vietnamietės buvo gavusios leidimą gyventi Lietuvoje verslo pagrindu ir ilgą laiką nebeturi darbuotojų, turinčių nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. O norint gauti leidimą gyventi šalyje verslo pagrindu, be kitų sąlygų, privaloma įdarbinti bei nuolat išlaikyti įdarbintus bent du nuolatinius Lietuvos gyventojus – Lietuvos arba Europos Sąjungos (ES) piliečius.
„Jiems turi būti mokamas bent dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Tai šios sąlygos jos netenkina jau seniai, nuo metų pradžios. Tai neturėtų būti joms netikėtumas, kad leidimas gyventi galų gale buvo panaikintas. Akivaizdu, kad jos net nesistengė ieškoti naujų darbuotojų ir jų neįdarbino. O įstatymo pagrindas yra imperatyvus – jeigu netenkina sąlygos, leidimas gyventi turi būti panaikintas“, – aiškino E. Gudzinskaitė.
Šiauliuose dirbančios verslininkės teigė, jog pastarąjį pusmetį siekė atsigauti nuo patirtų nuostolių, todėl negalėjo įdarbinti naujų darbuotojų. Vis dėlto, Migracijos departamento vadovė pabrėžė – įstatymas nenumato jokių išimčių.
„Užsieniečiai turi pareigą patys informuoti Migracijos departamentą, jeigu pasikeičia reikšmingos aplinkybės, susijusios su leidimu gyventi. Jos to irgi nepadarė. Jeigu užsieniečiai rodo, kad įmonė patiria laikinų sunkumų, tai mes proporcingai vertinam, žiūrim, kokie yra planai, kaip tuos trūkumus ištaisyti. Taip kartu bendradarbiaujant, kažkoks kelių mėnesių toleravimo laikotarpis būtų įmanomas, bet šiuo atveju nieko tokio nebuvo. Plius, praėjo labai ilgas laikotarpis.
Mes suprantam, kad verslas visada yra rizika. Visi, kurie pradeda verslą, rizikuoja, kad tas verslas nepavyks. Tai čia nėra 100 proc. garantijos, dėl to ir įstatyme nėra jokių išimčių“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
Ji aiškino, jog sprendimas gali būti skundžiamas teismui, tačiau leidimas gyventi vis tiek po 14 dienų nuo jo panaikinimo bus paskelbtas negaliojančiu. Tuomet vietnamietės jau bus Lietuvoje neteisėtai. Kadangi liko vos kelios dienos, moterys privalės išvykti iš Lietuvos, kad nebūtų vėliau išsiųstos, jei neišvyks savo noru.
„Bet kuriuo atveju, tas išvykimas iš Lietuvos neužkerta kelio galimybei paduoti prašymą ir gauti kitą leidimą gyventi, vėl atvykti, tęsti čia verslą. Vienas variantas atvykti dirbti ne į savo įmonę, o kažkur kitur, kitas variantas – atkurti esamus reikalavimus, pagal kuriuos išduodamas leidimas gyventi verslo pagrindu“, – komentavo E. Gudzinskaitė.
