"LEZ bus likviduojama - kitas pasiūlymas vargiai įsivaizduojamas. Tačiau mes norime išgirsti Aplinkos, Krašto apsaugos ministerijų nuomonę. Zoną likviduosim, o kas toliau? Kaip bus sprendžiami socialiniai, užimtumo klausimai", - sako ūkio viceministras Gediminas Miškinis.

Jis neneigia, jog likviduojant Šiaulių LEZ iškils reikalavimas kompensuoti prarastas investicijas. "Tai derybų objektas",- įsitikinęs G.Miškinis.

Bendrovės akcininkai į LEZ yra investavę apie 3,8 milijono litų. Kontrolinis LEZ valdymo bendrovės akcijų paketas - apie 60 proc. akcijų - priklauso JAV investiciniam fondui "Baltic Fund". Tam pačiam fondui priklauso ir kontrolinis Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės akcijų paketas.

Viceministro įsitikinimu, LEZ pradžiai sukliudė pernelyg daug jai sudarytų kliūčių. "Lietuva yra rekordininkė kuriant LEZ. Mes tiek prirašėme teisės aktų ir tiek apribojimų, kad nuo 1995 metų niekaip negalime pradėti, nors kaimyninės šalys - Lenkija ar Latvija tokius projektus jau seniai įgyvendino", - apgailestauja G.Miškinis.

Nors LEZ steigėja yra Šiaulių savivaldybė, tačiau dėl neįvykdytų sąlygų akcininkai kaltina Vyriausybę. Jie reikalauja arba pinigų, arba kompensacijos turtu. Manoma, jog realiausiu atsiskaitymo variantu gali būti pasiūlymas "Baltic Found" kompensuoti infrastruktūra Klaipėdos LEZ, o šis atsiskaitytų su kitais investuotojais.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją